Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Neringa Dambrauskaitė skaitys paskaitą, kurioje atskleis, kaip gyveno valstiečiai bajorų dvaruose.
Iki šio pavasario ketverius metus Vilniuje buvo organizuojami atviri istorijų apie verslo ar projektų nesėkmes renginiai „Fail Nights“. Klaidų, pamokų ir pralaimėjimų istorijomis drąsiai dalijosi daugiau nei 150 pranešėjų: rašytojai, sportininkai, verslininkai, keliautojai, renginių organizatoriai, aktoriai, įvairių kitų specialybių atstovai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks baigiamasis „Fail Nights“ renginys, kuriame pasikalbėsime apie atvirumą kuriant pozityvią klaidų kultūrą.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje liepos 2-ąją prasideda kritinio mąstymo edukacijų ciklas „Atostogos socialiniuose tinkluose: matau, girdžiu, kalbu“. Jį sudarys keturi užsiėmimai aplinkos apsaugos, kūno kulto, atsakingo vartojimo ir paveldo temomis. Į edukacijas kviečiami tie, kas domisi tvarumu ir, žinoma, mėgsta bendrauti, dalytis nuomone socialiniuose tinkluose.
Dažnai išgirstame klausimą: kokią knygą dabar skaitote Skaitytojų klube? Iš kokių kūrinių ir kaip renkatės?
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis įteikė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui padėką už pilietines Nacionalinės bibliotekos iniciatyvas ir paramą valstybei COVID-19 krizės akivaizdoje.
Šiemet sukanka 610 metų nuo legendinės lietuvių pergalės Žaliajame miške (Grünwald) – Žalgirio mūšio. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė stojo akistaton su Vokiečių ordino pajėgomis. Nors priešininkai ginkluotės atžvilgiu turėjo kur kas didesnį pranašumą – dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų – šis mūšis nulėmė Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą. Mūsiškių pergalę lėmė strategija. Daugelio istorikų tvirtinimu, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas iš mūšio lauko buvo iš anksto suplanuotas Vytauto manevras. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose pasitvirtinusią taktiką, besivejanti kryžiuočių kariuomenės dalis buvo išsklaidyta ir sutriuškinta. Žalgirio mūšio eiga dar kartą įrodo, kad ne visi nesutarimai gali būti įveikiami pasitelkiant galią ir kaip gyvybiškai svarbu visų negandų akivaizdoje išsaugoti vienybę.
Šimtas metų žmogaus gyvenime žymi nueitą ilgą ir turiningą kelią. Šimtmetis valstybės istorijoje – tarsi akimirksnis, tačiau jis gali liudyti svarbius pasiekimus, pergales, kartais skaudžius išgyvenimus ar pralaimėjimus. Sudėtingas, bet ryškus ir reikšmingas Lietuvos valstybės kūrimosi procesas įamžintas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojamoje parodoje „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“.
Architektūros šventė grįžta į Vilnių! Šių metų renginio tema – materialūs pasakojimai. „Open House Vilnius“ kvies pažinti pastatus ir erdves, kuriančius miesto identitetą ir praeitį jungiančius su dabartimi. Pasakojimuose atgimsianti architektūra primins skirtingus miesto laikotarpius, pažadins juose vykusį gyvenimą ir nušvies ateities vizijas.
„Kuo daugiau skirtingo skaitmeninio turinio pasiekia visuomenę, tuo labiau jis gali padėti išlaisvinti vaizduotę“, – interviu leidiniui „7 meno dienos“ teigia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Vasarą vieni traukia į kaimą, kiti prie jūros, o treti lieka Vilniuje ir smagiai leidžia laiką su draugais! Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šią vasarą Vilniuje liekančius jaunuosius skaitytojus kviečia susitikti ir turiningai praleisti laiką bibliotekoje, o jeigu oras bus geras – šalia jos!
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas dokumentinių filmų ciklas „Burlaivio „Brabander“ ekspedicija“.
Politologas Linas Kojala Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje pristatys plačiajai visuomenei skirtą knygą „Baltieji rūmai ir Lietuva“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.
Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Kokius naratyvą(-us), susiformavusį(-ius) per karantiną, mato sociologas dr. Liutauras Labanauskas? Ar naratyvo(-ų) atsiradimui turėjo įtakos kalbinė raiška: leksika, metaforos, gramatinės formos, sintaksė? Kaip apskritai iš sociologinių tyrimų perspektyvos atrodo kalbos įtaka visuomenei?
Karalienės, karo vadės, politikės, poetės, feministės – moterys, kurių dėka formavosi ir formuojasi Lietuvos kultūra, demokratinė visuomenė ir vertybės. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvės skyrelyje „Atrask iš naujo“ pristatome garsių Lietuvos moterų kūrybą.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla dovanoja išskirtinę pažintį su žurnaliste, miesto gide, rašytoja Gabija Lunevičiūte. Kviečiame į jos pirmosios knygos „Vilniaus atminties punktyrai“ pristatymą Palangoje.
Iniciatyvos „Vasara su knyga“ projektas „Skaitymo iššūkis“, kurį kasmet rengia Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bei Lietuvos aklųjų biblioteka, dar nė neįpusėjo, o jo organizatoriai jau džiaugiasi pirmaisiais rezultatais – laisvalaikį leisti su knyga renkasi vis daugiau žmonių.
Viena iš projekto „Vasara su knyga“ skaitymo iššūkio užduočių – perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių. Kas tos Šiaurės šalys? Taip vadinamas Europos šiaurėje esantis regionas, į kurį patenka Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija bei šioms šalims priklausančios autonominės teritorijos. Šiaurės šalių autorių knygas, kurias rekomenduoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistai, rasite čia.
Vasarą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbs trumpų filmukų seriją apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomus rinkinius su grotažyme #nacionalinėsbibliotekosrinkiniai.
Kviečiame susipažinti su pasaulinėmis meno knygų leidybos tendencijomis. Kaip populiariausias temas galima įvardyti meno (pasaulinio ir atskirų šalių) istoriją, fotografiją, architektūrą, dizainą, feminizmo ir pokolonijinės teorijos diskursus.