Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė – viena garsiausių, labiausiai žinomų istorinių asmenybių. Šiais metais minimas šios moters 500 metų jubiliejus.

Liepos 29-oji tarp senovės lietuvių buvo žinoma kaip Griaustinio diena. Šia proga pristatome jums ištrauką iš 1900 m. Tilžėje išleistos knygos „Žaibas ir griaustinis“, kurioje aprašomos audrų ypatybės, žaibų rūšys, nagrinėjama jų prigimtis, išvardijamos šių gamtos jėgų keliamos grėsmės bei pristatomi apsisaugojimo būdai. Jei susidomėjote ir norėtumėte paskaityti daugiau – knygą lengvai rasite elektroninių dokumentų portale epaveldas.lt.

Lietuvos kino centras kviečia į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančius Lietuvių kino klasikos vakarus. Mėgstamiausi, geriausios kokybės restauruoti kino klasikų filmai ne tik įtrauks į dramatiškas istorijas, bet ir leis pasinerti į tikrus įvykius, žmones pristatančius dokumentinius filmus.

#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė svarsto, kokį kelią nuėjo būtent Lietuvos viešosios bibliotekos, kad pasiektų dabartinį lygį, ir, žinoma, vertina savo bibliotekos, kuriai vadovauja 30 metų, svarbiausią pasiekimą – tapimą modernia biblioteka.

„Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi“, – sakė Levas Tolstojus. Tikra tiesa, šiuolaikinė moteris atlieka daug svarbių vaidmenų vienu metu. Simone de Beauvoir dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje pasakė: „Moterimi negimstama – ja tampama“, ir ši frazė netrukus tapo feministinio judėjimo šūkiu. Taigi kas yra moteriškumas? Ar būti moterimi – tai prigimtis, ar sukurtas socialinis vaidmuo? Kaip jaučiasi ir gyvena moterys?

Trečioje ciklo „Biblioterapija iš namų „Skaitymo rekomendacijos“ laidoje Nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė pristato Algirdo Kumžos knygą „Rasa. Po angelo sparnu“. Laidos dalyviai tikisi, kad šis kūrinys turėtų įkvėpti optimizmo ir vilties visiems, išgirstantiems sunkios ligos diagnozę arba užkluptiems egzistencinių problemų. Laidoje dalyvauja ir knygos autorius – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, keliautojas ir rašytojas Algirdas Kumža.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje lankytojai perkeliami į vienos originaliausių Vilniaus menininkių Inos Budrytės (g. 1957 m.) „Sapnus kiekvienai dienai“. Taip pavadintai galerijos THE ROOM organizuojamai parodai jos kuratorė Raminta Jurėnaitė kartu su pačia autore atrinko net 90 tapybos ant popieriaus darbų ir visą pluoštą nedidelių piešinių eskizų, sukurtų 1990–2020 m. periodu.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, jo dalyviai ir svečiai kalbėjo apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes, lituanistinio ugdymo svetur patirtis, procesus ir svarbą. Jau daugiau nei 19 metų Vytauto Didžiojo universitetas rengia lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus organizuoja intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Šiemet COVID-19 koreguoja ir vasaros mokyklų planus, tad iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis. Forumu pradėti nuotolinių studijų kursai mokytojams, gyvenantiems ir dirbantiems svetur, taip pat įvairiose pasaulio šalyse lietuvių kalbos, kultūros, istorijos besimokantiems studentams.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Jau daugiau nei 19 metų Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rengia lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus organizuoja intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Šiemet COVID-19 koreguoja ir vasaros mokyklų planus, tad iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Ši deklaracija seniai tapo puikiausiu Baltijos šalių ir JAV vienybės simboliu. Lietuvos trispalvė ir kitų Baltijos šalių vėliavos net penkis dešimtmečius plazdėjo JAV valstybės departamente, pabrėždamos JAV nuosekliai vykdytą Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.

Ar žinojote, kad pirmas naujosios žydų literatūros romanas hebrajų kalba buvo sukurtas būtent Lietuvoje? Vienas iš XVIII a. pabaigoje Vokietijoje prasidėjusio žydų Apšvietos sąjūdžio (hebr. Haskala) tikslų buvo pritaikyti hebrajų kalbą ne tik religinėje literatūroje, bet ir platesniam kultūriniam funkcionavimui. Vis dėlto moderni grožinė literatūra hebrajų kalba gimė ir suklestėjo Lietuvoje. Kaune gyvenęs rašytojas ir pedagogas Abraomas Mapu sukūrė pirmą žydų literatūros hebrajų romaną „Meilė Sione“ (Vilnius, 1853). Šis egzempliorius yra iš Vilniaus Strašuno bibliotekos bibliotekininko Chaiklo Lunskio asmeninės knygų kolekcijos.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks režisieriaus Lino Mikutos dokumentinio filmo „Dzūkijos Jautis“ peržiūra. Poetinės dokumentikos keliu vyksime į prarasto, nykstančio kaimo paieškas. Filmo pristatyme dalyvaus režisierius.

Birželio 29 d.–liepos 24 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente kiekvieną darbo dieną vyko vasariškos edukacijos ir renginiai jauniesiems bibliotekos bičiuliams. Iš viso susitikimuose apsilankė per 300 vaikų, tarp kurių buvo ir ištikimų, per karantiną bibliotekos pasiilgusių, ir su ja dar tik susipažįstančių lankytojų.

Vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi į aikštę prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos švęsti išskirtinio jubiliejaus. Čia vyko istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos pasirašymo 80-mečio šventinis minėjimas, skirtas padėkoti mūsų NATO sąjungininkei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimą ir transatlantinę vienybę.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima susipažinti su naujai gautomis knygomis apie žmogaus teises ir asmens duomenų apsaugą.

Paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje tradiciškai minima Jūros diena. Kilusi iš žvejų susibūrimų, vakaronių ir regatų, pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. Šventę inicijavusios jūrinės organizacijos siekė žmonėms parodyti jūros reikšmę visai valstybei. „Į jūrą, žemaičiai, į jūrą, aukštaičiai, į jūrą, visa Lietuva!“ – į šį kvietimą tarpukario Lietuvos visuomenė pasižiūrėjo labai rimtai – skaičiuojama, jog šventėje dalyvavo per 60 tūkst. miestiečių ir svečių.

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Šį kartą naratyvas aptariamas ir iš psichologinės pusės. 

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į aikštę prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos švęsti išskirtinį jubiliejų. Čia vyks istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos pasirašymo 80-mečio minėjimas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, JAV ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos istorijos institutas kartu su partneriais Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, UAB „Konsultacijos verslui“, „Barrington events“ ir Amerikos prekybos rūmais Lietuvoje organizuoja šventę, skirtą padėkoti mūsų NATO sąjungininkei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimą.

Kas – į kaimą, kas – prie jūros, kas – prie ežero, o tau teko likti miesto džiunglėse? Neliūdėk, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šią vasarą Vilniuje liekančius jaunuosius skaitytojus kviečia susitikti ir turiningai praleisti laiką bibliotekoje, o jeigu orai bus geri – šalia jos!