Lapkričio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, skambant Arkadijaus Gotesmano pirmą kartą grotam kūriniui „Perkusininko kostiumas“, buvo atidaryta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“. Parodos tikslas – atskleisti turtingą tarpukario Lietuvos žydų gyvenimą: parodyti, kokia buvo socialinės rūpybos ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijos, pristatyti meną, mokslą ir literatūrą, svarbią šių bendruomenių vietą tarptautiniame žydų kultūros kontekste, tuo pat metu pabrėžiant, kad visa tai rekonstruoti galime, deja, tik fragmentiškai.

Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla nuo seno garsėja ne tik aukštajam muzikos mokslui parengtais absolventais, kurie tampa solistais, ansamblių ir orkestrų artistais. Ansamblinis muzikavimas šioje mokykloje mokiniams yra vienas reikšmingiausių. Pasak muzikos pedagogų, grojant būryje pajuntama kasdieninių nuobodžių pratybų prasmė. Ugdomas muziko atsakomybės jausmas. Smuikuodami kartu vaikai įpranta prie scenos, įveikia jos baimę, patiria džiaugsmą, ugdomas jų artistiškumas. Koncertuojant įvairiai publikai tvirtėja pilietiškumo pradai: jauni smuikininkai mokomi suvokti muzikavimo neįgaliam žmogui, savo bendraamžiui svarbą ir suprasti, kad visą gyvenimą, visur reikės garbingai atstovauti savo mokyklai ir Tėvynei.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas švedų menininkės Ingelos Johansson filmas apie kultūrinį Gotlando kraštovaizdį, kurį formavo ir lietuviai išeiviai: tapytojas Eugenijus Budrys ir architektas Jonas Pajaujis. Jų iniciatyva 1989 m. rugpjūčio mėnesį Kathamarsvike susirinkę pasaulio lietuvių atstovai priėmė bendrą sprendimą − siekti Lietuvos nepriklausomybės. Buvo pasirašytas Gotlando komunikatas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 9 d. lankėsi daug senjorų ir ne tik todėl, kad tą savaitę visose Lietuvos bibliotekose vyko projekto „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ paskelbta teminė akcija „Senjorų dienos internete 2018“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomos kino industrijos aktualijos, praktiniai ir teoriniai kino proceso iššūkiai. Jau dešimt metų „Scanoramos“ industriniame renginyje „SCA kryptys“ kino kūrėjai skatinami tobulinti praktinius įgūdžius, rengti projektų pristatymus (pitching), rengtis bendriems gamybos projektams, diskutuoti aktualiomis teisinės informacijos ir autorystės gynimo temomis. „SCA kryptys“ sukuria galimybę susipažinti su pripažintais autoriais ir savo kūrybinį kelią pradedančiais sėkmės debiutantais, kurių jau pirmieji darbai sulaukdavo dėmesio tarptautiniuose festivaliuose.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują knygą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo ir pačios bibliotekos šimtmečiui paminėti. Tai trečiasis paskutinis projekto „Nepriklausomybės archyvai“ leidinys.

Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia žiūrėti vaizdo transliaciją, skirtą tarptautiniam Lietuvos ir Graikijos dialogui kultūros, švietimo ir turizmo srityse.

Kviečiame susipažinti su specialiai Lietuvos šimtmečiui skirta Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro parengta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje“, skirta Lietuvos 100-mečiui ir Izraelio 70-mečiui paminėti. Renginio programoje – Lietuvos ir Izraelio mokslininkų pranešimai apie Lietuvos žydų indėlį kuriant Lietuvos valstybę 1918 metais ir litvakus, aktyviai prisidėjusius prie Izraelio valstybės kūrimo.

Lapkričio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama konferencija „Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje“, skirta Lietuvos 100-mečiui ir Izraelio 70-mečiui paminėti. Renginio programoje – Lietuvos ir Izraelio mokslininkų pranešimai apie Lietuvos žydų indėlį kuriant Lietuvos valstybę 1918 metais ir litvakus, aktyviai prisidėjusius prie Izraelio valstybės kūrimo.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Istorinių dokumentų paroda „Mes norime būti laisvi – ir mes būsim laisvi!“ atspindi Latvijos valstybės, kuri 2017–2018 m. švenčia savo valstybingumo šimtmetį, kūrimosi kontekstą. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su parodos ekspozicija, kuri atspindi laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo, kai savo nepriklausomybę paskelbė ar atkūrė ne tik Latvija, bet ir jos kaimynės – Lietuva, Estija, Lenkija ir Suomija.

„Dažniausias elgesys su smurto aukomis – ištremti jas kuo toliau nuo sąmoningumo“, – teigia viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų dr. Judith Lewis Herman. Seksualinė prievarta savaime labai sunki tema, o ją patyrusių žmonių galimybės gauti pagalbą vis dar menkos. Kviečiame susipažinti su „Pagalbos sau gidu  seksualinę prievartą patyrusiems vyrams“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

„Visi žino Tadą Ivanauską, tačiau tik nedaugelis – jo žmoną Honoratą“, – yra sakiusi Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės krikšto dukra ir knygos „Honorata“ autorė Danutė Vailionytė-Narkevičienė. Lietuvos universitetų moterų asociacijos, kuri yra Tarptautinės aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų organizacijos (Graduated Women International) padalinys, Vilniaus II skyrius kviečia į kultūrinių tiltų popietę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, per kurią bus pristatoma knyga apie Lietuvos šviesuolę, aktyvią valstybės kūrėją H. Ivanauskienę.

Lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, įvyko renginiai, skirti lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto (1793–1864) 225-osioms gimimo metinėms paminėti.

Elektroniniu būdu išleistoje naujojoje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleisti laikraščiai, žurnalai, biuleteniai, periodiniai ir metiniai rinkiniai, leidiniai Brailio raštu ir garsiniai žurnalai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2017 m. gauti kaip privalomasis egzempliorius. Leidinyje pateikiamos pagalbinės antraščių ir tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) su registracinėmis antraštėmis rodyklės.

2018-uosius Seimas paskelbė Simono Daukanto metais. Spalio 28 d. suėjo 225 metai, kai gimė lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia apsilankyti organizuojamuose jubiliejinių S. Daukanto metų renginiuose. Programoje išskirtinė archyvinių dokumentų paroda, parodos  atidarymo renginys  –  vieša prof. Giedriaus Subačiaus (Ilinojaus universitetas) paskaita, taip pat mokslinė konferencija „...ir kraštą vadino valstybe“.

Vykdant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ paskelbta teminė akcija „Senjorų dienos internete 2018“. Projekto partnerė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lapkričio 5–9 d. kviečia dalyvauti organizuojamuose renginiuose. Juose vyresnio amžiaus žmonės bus skatinami drąsiai jaustis skaitmeninėje erdvėje, pažinti grėsmes ir netikras žinias, kritiškai vertinti informaciją, saugiai ir atsakingai naudotis aktualiomis e. paslaugomis, nuolat tobulinti skaitmeninius įgūdžius.

Kviečiame į renginį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kuriame bus pristatytas muziką, poeziją ir fotografiją vienijantis leidinys „Ant vėjo sparnų“. Susitikime „Liepaičių“ choristės ir muzikos garsų karalaitės Gintarė Skerytė ir Neda Malūnavičiūtė Nacionalinės bibliotekos skliautuose ištirpdys leidinyje publikuotas dainas. Kartu išjausime Liutauro Degėsio eilėraščių spalvas ir apčiuopsime Ramūno Danisevičiaus fotografijų artumą laike.

Renginyje bus pristatomos DEMOS leidyklos išleistos knygos, kurių pagrindinė idėjinė gija yra kapitalizmo, perskverbusio politinį, socialinį-ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, kritika. Mintimis dalinsis aštuonių politinės filosofijos knygų autorius prof. dr. Andrius Bielskis, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė ir menininkas Denisas Kolomyckis.