Vilniaus tarptautinis „Rotaract“ klubas „VIRACT“ yra pasaulinės „Rotary“ bendruomenės dalis. Klubo veikloje dalyvauja įvairių sričių profesionalai, kurie savo stipriausiomis savybėmis prisideda prie esamų ir naujų projektų įgyvendinimo. Kol kas juos vienija 12 veiklių narių.

Rugsėjo 27–28 dienomis Azerbaidžano nacionalinėje bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Inovacijos nacionalinėse bibliotekose kaip pokyčių ir plėtros kryptys“ (Innovations in national libraries as the basis of changes and the direction of development), skirta bibliotekos 95 metų jubiliejui. Jos plenarinėje sesijoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas skaitė pranešimą „Lietuvos nacionalinė biblioteka – moderni atminties saugojimo institucija“ (National library of Lithuania – modern state memory institution). Pranešime pristatyta Nacionalinės bibliotekos strategija iki 2020 m., vykdomos veiklos ir įgyvendinami projektai. Svarbiausias akcentas – Nacionalinės bibliotekos projektų inovatyvumas. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos, Kataro ir Turkijos nacionalinių bibliotekų patirtims.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Siekdami skleisti informaciją apie Pasaulio banką (PB) ir jo dokumentus, jūsų patogumui pateikiame PB atvirosios prieigos saugyklos The World Bank Open Knowledge Repository visateksčių, naujai paskelbtų leidinių sąrašą. Sąrašas atnaujinamas kas ketvirtį. Čia rasite informacijos apie skurdo mažinimą, ekonominį ir žmogiškąjį vystymąsi, žemės ūkį, infrastruktūrą, sveikatą, švietimą, klimato kaitą, gamtos išteklius, regioninę integraciją ir kt.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks visuomenei atvira Ronaldo Kesslerio naujausios knygos „Trumpo Baltųjų rūmų viduje: keičiant žaidimo taisykles “ (Inside the Trump White House: Changing the Rules of the Game“) diskusija.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su balso tyrinėtojais. Renginyje  turėsite galimybę praktiškai susipažinti su turtingiausiu instrumentu – žmogaus balsu. Kartu su tyrėjais gilinsimės į jo galimybes: įtaigą ir poveikį, keliamas emocijas ir slepiamas mintis. Sužinosime atsakymą į klausimą: kada atsiranda pasitikėjimas savo balsu ir kodėl kartais bijome juo pasitikėti?

Prezidento Valdo Adamkaus kalbų rinktinė – Jo Ekscelencijos ir Arno Ališausko triūso vaisius. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje knygos sudarytojas pasakoja apie Prezidento asmenį, darbo su juo aplinkybes.

Žmonės, skirstantys knygas į reikalingas ir nereikalingas, apsidairę bibliotekos saugykloje, greičiausiai pamanytų, kad čia labai daug nereikalingų knygų. Šios dienos požiūriu, gal ir galima taip įvertinti daugelį saugyklose tebesaugomų, bet nebeskaitomų tekstų. Bet jei tiki, kad vieną kartą parašyti tekstai lieka ilgiau negu žmogus, šių dienų požiūris ne tiek daug reiškia. Galbūt netgi gebantis pratęsti savo suvokimą per kelias kartas skaitytojas yra per ribotas teksto santykiui su laiku suvokti.

Prisiekusius skaitytojus, knygų mėgėjus, visus, neįsivaizduojančius gyvenimo be grožinės literatūros, kviečiame burtis draugėn – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiklą pradeda Skaitytojų klubas!

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko istoriko Tomo Balkelio knygos „War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923“ (Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais), išleistos anglų kalba Oksfordo leidykloje 2018 metais, sutiktuvės.

Knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ sėkmė įkvėpė miesto tyrinėtoją  Darių Pocevičių panagrinėti vėlesnį 1944–1990 m. laikotarpį, kuris svarbus ne vien Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Per karą ištuštėjusi sostinė išaugo penkis kartus ir tapo namais beveik 600 tūkst. žmonių. Iš autoriaus tyrimo matyti, kad sovietinio Vilniaus laikotarpis buvo margas, kontrastingas ir itin kontroversiškas. Analogų neturėję miesto pokyčiai knygoje atsispindi kitaip nei daugelyje ligšiolinių tyrimų, į šią istorijos atkarpą nepelnytai žiūrinčių tik per ideologinę prizmę.

Knygos autoriai – du jauni, veiklūs ir, atrodytų, puikų gyvenimą gyvenantys žmonės. Marius Repšys – kino ir teatro aktorius, renginių vedėjas. Karolis Petryla – rašytojas, verslo konsultantas, teisininkas. Abu prisipažįsta: „Daug metų gyvenome dvejopą gyvenimą. Šokome tamsoje. Išgyvenome apatiją, nerimą, agresiją, nors viešumoje šypsojomės.“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia lankytojus susipažinti su fotografijų paroda „Jie gina mūsų laisves“. Parodą pristato Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojai visą mėnesį nemokamai gali naudotis istoriniais verslo ir ekonomikos laikraščių, valstybinių ir kitų dokumentų interneto archyvais.

Rugsėjo 24–25 dienomis Vienoje, minint Austrijos nacionalinės bibliotekos 650-ties metų jubiliejų, vyko tarptautinė konferencija „Permąstant bibliotekas: nuo istorinės prie ateities bibliotekos“ (Rethinking Libraries: From the Historical Library to the Library of the Future). Konferencijos plenarinėje sesijoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas skaitė pranešimą „Lietuvos nacionalinė biblioteka – 3R modelis“. Išskirtinis dėmesys jame skirtas atsinaujinusios Nacionalinės bibliotekos strategijos kryptims, erdvėms ir projektams.

Rubrikoje #GyvasŽodis pulkininkas leitenantas, poetas, bardas Valerijus Šerelis pasakoja apie kariuomenę, poeziją, muziką ir nesibaigiančią kovą už laisvę mintimi, žodžiu ir veiksmu. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos direktorius Albertas Šadys pristato bibliotekos specifiškumą ir pokyčius prisijungus Lietuvos technikos biblioteką – sukurta iš esmės nauja biblioteka.

Knygos padeda mums pažinti save ir pasaulį. Skaitydami knygas, plečiame žinias, ugdome kritinį mąstymą ir laviname vaizduotę. Kartais knygų nusiperkame, o kartais skolinamės ar skaitome bibliotekoje. Ką ir kaip šiuo metu skaitome? Kokias knygas labiausiai mėgstame ir kodėl? Ko užsukame į artimiausią biblioteką ir kaip dažnai? Į šiuos klausimus ir bandė atsakyti nacionalinio mokinių piešinių konkurso „Knygų namų šviesa“, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, dalyviai.

Kviečiame jus į paskaitas apie stilių, madą ir spalvingą jos istoriją. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks dvi atviros teminės mados eksperto, docento, socialinių mokslų daktaro E. Skerstono paskaitos.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks istoriko Tomo Balkelio knygos „War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923“ (Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais), išleistos anglų kalba Oksfordo leidykloje 2018 metais, sutiktuvės.

Karo tema muzikoje – itin platus reiškinys, kurio pradžią galima įžvelgti bene visų kraštų liaudies dainose. Vis dėlto pirmuoju konfliktu, palikusiu itin gilų pėdsaką jaunimo muzikos istorijoje, tapo Vietnamo karas. Per karą muzika nuolat skambėjo pacifistų protestuose JAV ir Europoje, iš radijo imtuvų sklido fronte ir karių šeimų namuose. Galima spėti, kad perskaitę šio renginio pavadinimą roko muzikos gerbėjai pirma prisimins tokius hitus kaip E. Starro „War“ ar „The Rolling Stones“ su „Gimme Shelter“. Vien Vietnamo karo metais sukurtų dainų skaičiuojama daugiau nei 600. Šiai temai dėmesio skyrė tokie skirtingi atlikėjai kaip Nina Simone, „The Clash“, „Black Sabbath“ ir daugelis kitų. Plataus muzikos žanrų spektro kūriniai siuntė savitai suformuluotą politinę ir (ar) socialinę žinutę.