Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Pasaulinės tinkamumo dienos (angl. World Usability Day) proga perduota knygų apie informacines technologijas ir jų naudotojų sąveiką kolekcija. Idėja ją sukurti kilo Lietuvos naudotojų patyrimų dizainerių bendruomenėje.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į viešą diskusiją su prof. Thomasu Hyllandu Eriksenu. Pokalbio tema – gyvenimas perkaitusiame pasaulyje. Kokią Europą XXI amžiuje nori kurti perkaitusiame pasaulyje gyvenantys „lego kubelių žmonės“? Ar šiems globalaus ir nuolat skubančio bei kintančio pasaulio vaikams svarbi istorija ir atmintis, Europos kultūros paveldas, tradicijos bei jų išsaugojimas? O gal perkaitusio pasaulio gyventojams šios kategorijos yra nieko nereiškiantys žodžiai, todėl mus iš tiesų vienija tik, kaip sako viena reklama, „alus ir pergalės“?
„Kurk Lietuvai“ alumnų asociacija ir VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas kviečia besidominčius viešosiomis paslaugomis ir politika į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiantį susitikimą, kuriame bus kalbama apie pokyčių valstybėje kūrimą, taikant elgesio mokslų principus (angl. Behavioural Sciences).
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasveikino tik prieš kelis mėnesius paskirtą Moldovos Respublikos ambasadorių Lietuvoje Serghejų Mihovą. Susitikimo metu aptartas ir svarbus bendradarbiavimas tarp Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Moldovos Respublikos nacionalinės bibliotekos. Prieš metus institucijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bibliotekos siekia inicijuoti bendrus tyrimus, taip pat leidybos, kultūros ir kitus projektus, kuriais būtų prisidedama prie informacinės ir kultūrinės aplinkos plėtros abiejose šalyse.
Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi žinoma dokumentinių filmų režisierė, Lietuvos žurnalistė prie Šv. Sosto Vatikane, Sąjūdžio metraštininkė Laima Pangonytė. Viešniai buvo pristatyti Nacionalinės bibliotekos darbai ir perspektyvos, aktualizuojant šalies dokumentinį kultūros paveldą, ugdant visuomenės kultūrinį ir visuomeninį aktyvumą. Taip pat L. Pangonytė buvo supažindinta su naujomis Valstybingumo erdvės veiklomis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir flamenko šokio teatras „Sandra Domingo“ kviečia į diskusiją „Scenos paslaptys ir atlikėjo psichologija: kai uždanga pakyla“. Patirtimi ir žiniomis dalinsis flamenko šokėja ir choreografė Sandra Domingo kartu su psichologe psichoterapeute doc. dr. Asta Adler.
Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Kviečiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pažinti Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką, kurią 2001 m. UNESCO pripažino žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.
Prieš konferenciją „Filantropija Lietuvoje: praktika ir patarimai nevyriausybinėms organizacijoms“ Kazickų šeimos fondo (KŠF) prezidentė Jūratė Kazickaitė susitiko su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku.
Ką turime žinoti apie kultūrinį seksizmą, kurdami vaikų ateitį, kokias profesijas vaikams sufleruoja žaislų reklamos, kada ir kodėl verkia berniukai? Apie tai kviečiame pasikalbėti atvykus į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, į leidyklos „Dvi Tylos“ ir „Vaikystės Sodas“ organizuojamą renginį „Tvirta mergaitė. Apie vaikų gyvenimą be rožinių ir žydrų sienų“.
Lapkričio 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. Viešnios susidomėjimą kėlė gausūs Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbti pranešimai apie bibliotekoje saugomą judaikos kolekciją ir kartu su Niujorko YIVO institutu vykdomą „Vilniaus kolekcijų“ projektą. Ambasadorė apsilankė Judaikos tyrimų centro skaitykloje ir YIVO erdvėje, kur susipažino su naujausia šio centro parengta stendinė paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ („Reflections in a Shattered Mirror“).
Jeigu reikėtų išvardyti keletą daiktų, be kurių neįmanoma išsiversti dėl jų būtinybės, – vienas tokių neišvengiamai būtų asmens tapatybės dokumentas, dažnai pavadinamas tiesiog pasu. Tad ir reportažų ciklo „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ kūrėjų akys šįsyk nukrypo į Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus šimtamečius asmenybės liudijimus. Reportaže pasus, pažymėjimus, korteles, diplomus, kitus dokumentus ir jų įvairovę pristato Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnysis redaktorius Vytautas Smilgevičius.
Jau antra savaitė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta gestų kalbos mokymai. Trylika bibliotekos darbuotojų du kartus per savaitę susitinka su gestų kalbos mokytoja ir vertėja Monika Kumžaite, nuo gimimo turinčia klausos negalią. Mokytoja – buvusi Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos vadovė, lietuvių kalbos studijų Edukologijos universitete bakalaurė, savanoriavusi Bolivijoje, išmaišiusi daugybę pasaulio šalių.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidykla „Tyto alba“, knygos autorė Lina Ever ir jos bendrakeleiviai į naujos knygos „Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ pristatymo vakarą sutraukė didelę auditoriją geranoriškų keliautojų, ne tik mėgstančių keliauti, bet ir ieškančių dvasinio augimo kelių ir bendrakeleivių.
Lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vėl džiugins lankytojus susitikimais su filmų kūrėjais ir kino peržiūromis. Programą pradėsime susitikimu su šiuolaikiniu dokumentinių ir meninių filmų autoriumi, režisieriumi Ruslanu Korostenskiu. Jis ne tik papasakos apie filmų kūrimo užkulisius, bet ir pristatys savo filmą „Tavo veido šviesa“, sukurtą pagal Antano Vaičiulaičio noveles.
Nuo spalio 17 d. į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta Stanislovas Žvirgždas. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotografijos istorijos tyrinėtojas, fotografas S. Žvirgždas skaitys dvylikos paskaitų ciklą, skirtą įvairiems Lietuvos fotografijos istorijos aspektams. Susitikimuose bus pasakojama ir rodomos fotografijos šiomis temomis: Lietuvos fotografija Pirmojo pasaulinio karo metais, mūsų miestelių fotografai, fotografija nelaisvėje (okupacijos, tremtys, pasipriešinimas), partizanų karo fotografijos, Lietuvos moterys ̶ fotografės, Lietuvos fotografai ̶ keliautojai, fotografija Lietuvos dvaruose, Lietuvos turgų fotografijos nuo Juozapo Čechavičiaus iki Aleksandro Macijausko, fotografijos manipuliacijos montažai, falsifikatai ir kt. Fotografas ir fotografijos istorijos tyrinėtojas S. Žvirgždas pristatys ir didžiuosius Lietuvos fotografus, jų kūrybą. Renginiuose bus parodyta per 1600 fotografijų ir kitų vaizdų.
Pristatome ką tik pasirodžiusią Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistą mokslo studiją „Skaitymo evoliucija: elektroninių knygų skaitymo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje tyrimas“, kurią parengė Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. Daiva Janavičienė.
Spalio 25–26 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas dalyvavo Estijos nacionalinėje bibliotekoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nacionalinės bibliotekos ateitis“ („Imagine a National Library“). Renginys skirtas pagrindinės Estijos bibliotekos veiklos šimtmečiui paminėti. Svarbiausios konferencijos temos – skaitmeninio amžiaus iššūkiai, bibliotekų sąveika su visuomene, socialinis bibliotekų vaidmuo, biblioteka kaip erdvė: fizinė ir virtuali, nacionalinių bibliotekų dabartinės funkcijos ir ateities perspektyvos, nacionalinės bibliotekos ir kultūros paveldas.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 26 d. įvyko seminaras „Rask tris skirtumus tarp suskaitmeninto ir „popierinio“ Profesoriaus Adelberto: suskaitmeninti lietuvių literatūros kūriniai portale epaveldas.lt“. Seminare buvo aptarti autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo aspektai, pristatyti projekte pasiekti rezultatai. Dalyviai supažindinti su knygų skaitmeninimo atrankos kriterijų sąrašo sudarymu. Taip pat buvo pademonstruotos knygos, kurias galima rasti portale epaveldas.lt.