Konstitucinės kontrolės modelį pradėta kurti Atgimimo laikotarpiu. 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmą kartą valstybės istorijoje numatyta konstitucinės justicijos institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Jo veikla reikšminga dėl išnagrinėtų bylų, susijusių su Lietuvos valstybės pamatines konstitucines vertybes įtvirtinančiomis Konstitucijos nuostatomis, ir dėl šio teismo aktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo. Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas KT 25-osioms veiklos metinėms. Pagerbti Lietuvos teisėjus, konstitucinės teisės žinovus atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriai, politikai, teisininkų bendruomenės atstovai.

Netikėtai gražus sutapimas

„Frazėje, tapusioje knygos „Esu vienas iš Jūsų“ pavadinimu, užkoduotas visų Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus kalbų, visos jo politinės laikysenos, visų darbų pagrindinis leitmotyvas. Suprantu, kad ši frazė nelabai populistinė, bet ji taikoma labai plačiai auditorijai. Tai ir buvo V. Adamkaus kaip Prezidento laikysena tapatintis su žmonėmis, nepaisant, ar žmogus yra ministras, ar milijonierius, ar duobkasys, ar dešimties metų pyplys. Prezidentas V. Adamkus norėjo, stengėsi, siekė būti vienas iš jų, iš jūsų, iš mūsų.“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyrius tęsia edukacinę programą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, papildančią bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių formalųjį ugdymą. Ši programa skirta susipažinti su Pirmosios Lietuvos Respublikos kūrimo laikotarpiu, pabrėžiant užsienio šalių atstovų indėlį į įvairių šalies mokslo, meno, ūkio ir karybos sričių kūrimo procesus.

Kasmet vykstanti Tarptautinė atvirosios prieigos savaitė primena šios prieigos svarbą mokslo ir švietimo raidai ir kviečia mokslo ir akademinę bendruomenę, o kartu ir visą visuomenę dalyvauti renginiuose aktualiomis žinių ir informacijos sklaidos temomis.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 22 d. pristatytas naujasis fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“. Albumas perteikia tai, kuo mes, lietuviai, didžiuojamės ir ką branginame – nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvėpinančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.

Ilgėjant rudens vakarams, vis labiau norisi pasinerti į namų šilumą arba rasti jaukų kampelį ilgiems ir prasmingiems pokalbiams. Šią užduotį sudėtinga įvykdyti, ypač kai turime aktyvių, vietoje nenustygstančių atžalų. Kviečiame susitikti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur galėsite maloniai pabendrauti prie kavos puodelio, o vaikams suteiksite progą pasinerti į pasakų pasaulį.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Dr. Arūnas Gelūnas padėkojo auditorijai, šeštadienio popietę nutarusiai paskirti susitikimui su intelektualais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, už ištikimybę tiesai ir akademinei diskusijai. Į trečiąjį „Donskiškųjų pokalbių“ ciklo susitikimą tema „Tiesa ir galia. Nuo Makiavelio „veiksmingos tiesos“ iki „fake news“ organizatoriai pakvietė išskirtinius kalbėtojus. Su klausytojais savo įžvalgomis dosniai dalinosi Talino universiteto profesorius Reinas Raudas – vienas garsiausių estų rašytojų ir intelektualų; prof. Gintautas Mažeikis – filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, ir dr. Nerijus Milerius – filosofas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas. Visi jie Leonido Donskio artimi bičiuliai ir bendraminčiai, tad improvizuoti L. Donskio idėjų ir tekstų pagrindu, pasak  prelegentų, jiems ir garbė, ir malonumas.

Praplėsti akiratį, sužinoti ir išmokti ką nors naujo ir vėl kviečiame į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Lapkričio mėnesio meno pagrindų mokymo cikle su menininke Egle Jovaišaite sužinosite, kaip vyksta „Spalvinės dėmės ir linijos susitikimas“ (6 d.), kas yra „Lėtai ryškėjantis pasikeitimas“ (13 d.), kam mene reikalingas „Ritmas“ (20 d.) ir kuo svarbus „Kontrastingas nuotaikų kūrimas“ (27 d.).

Naujoji „Neregėta Lietuva“ pristato tai, kuo mes, lietuviai, didžiuojamės ir ką branginame: mūsų aplinką, protėvių mums paliktą kultūros paveldą ir dabartinį užsidegimą sukurti klestinčią ateities Lietuvą. Albumo autorius fotografas ir verslininkas Marius Jovaiša Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visuomenei pristatys svarbiausias albumo dalis ir papasakos apie dvejus metus trukusį kūrybinį procesą.

Viską daryti atvirkščiai – manote, taip gyventi neįdomu, o gal sunku? Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia atvirkščio gyvenimo gairių ieškoti naujoje rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus knygoje „Atvirkštukai“.

Tekste „XIX amžiaus psichologija Lietuvoje“ Vytautas Kavolis atkreipia dėmesį į naują to meto lietuvių rašto kultūroje atsiradusį elementą, kurį vadiną „judraus žmogaus atsiradimu“. Antrajame XIX a. ketvirtyje lietuvių literatūrą užplūsta tekstai, kuriuose vaizduojamas žmogus, neprisirišęs prie savo aplinkos, negyvenąs nuolat vienoje vietoje, bet keliaująs po pasaulį. Motiejaus Valančiaus Juzė („Palangos Juzė“, 1869 m.), Juozapo Silvestro Dovydaičio keliaujantis senukas („Šiaulėniškis senelis“) ir kiti to meto raštijos keliauninkai keliaudami ne tik moralizuoja, auklėja, bet ir dalinasi patirtimi, pasakoja apie pasaulį už sodžiaus ribų. Tokio žanro literatūra plinta ir žadina lietuviško kaimo žmonių vaizduotę. V. Kavolio požiūriu, keliaujančio, pasauliu už parapijos ribų besidominčio žmogaus literatūra ruošė dirvą ir ekonominei iniciatyvai bei migracijai.

Leonido Donskio fondas, „Donskiškųjų pokalbių“ ciklo iniciatorius dr. Arūnas Gelūnas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į akademinę diskusiją tema „Tiesa ir galia. Nuo Makiavelio „veiksmingos tiesos“ iki „fake news“.

Praėjusių metų rugsėjį prasidėjęs naujas Europos kultūros paveldo skaitmeninės bibliotekos „Europeanos“ projektas, skirtas migracijai temai mene ir moksle („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“), džiugina pirmaisiais rezultatais. Praėjusią savaitę paskelbtoje pirmoje projekto parodoje „Keliaujantys žmonės: kaip migracija pakeitė pasaulį“ (angl. „People on the Move. How Migration Has Changed the World“) tarp daugybės įvairių tautų atstovų migrantų išvysime ir lietuvišką pavardę – Aleksandro Mykolo Račkaus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 17 d. įvyko seminaras „Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai: Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir naujos kruopščios paieškos galimybės“.

„Kas jungia mus? Kas jungia mūsų kultūras? Mūsų gyvenimus? Mūsų šokius? Maldas? Mus – viso pasaulio žmones? Savo vedle per šias paieškas pasirinkau ugnį ir įvairias ugnies tradicijas skirtingose kultūrose“, – sako Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Marija Žemaitytė. Paskaitos autorė kviečia susitikti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje ir pasikalbėti apie visus vienijančią ugnį.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį. Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į išskirtinės ir aktualios knygos pristatymą ir diskusiją apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minės savo gimtadienį. Šia proga kviečiame dalyvauti prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų parodos atidaryme.

Leidinyje skelbiama statistinė informacija apie spausdintinius dokumentus, garsinius, regimuosius ir skaitmeninius dokumentus fizinėse laikmenose, kurie 2017 metais gauti iš šalies leidėjų kaip privalomieji egzemplioriai ir saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Trūkstami duomenys gauti susisiekiant su leidėjais elektroniniu paštu ar telefonu.