Vasaros pradžioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi verslininkė iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ramunė Ambrozaitis (Muni Fry), žymaus išeivijos gydytojo ir visuomenės veikėjo dr. Kazio Ambrozaičio (1918–2015) dukra. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas supažindino viešnią su atnaujintos bibliotekos veiklos galimybėmis, dokumentinio kultūros paveldo saugojimo, tyrimo ir sklaidos perspektyvomis, aptartas lietuvių išeivijos atstovų indėlis, stiprinant bendradarbiavimą su įvairių JAV kultūros ir verslo organizacijų atstovais.

„Viską, ką rašau ir rašysiu, tikrinu per tokią prizmę: optimizmas, meilė, pozityvumas“, – sako populiari autorė B. Jakučionytė. Jei jūs pasigendate ar norite sustiprinti kurią nors iš paminėtų trijų dedamųjų – atvykite į Nacionalinėje bibliotekoje vyksiantį susitikimą. B. Jakučionytė yra ne tik knygų „Moteris iš raudonos „Audi“ ir „Mano karūna nematoma“ autorė, bet ir visuomeninių projektų sumanytoja ir įgyvendintoja, internetinių portalų žurnalistė, gongų terapijos seansų organizatorė, rankdarbių meistrė, folklorinių dainų atlikėja, keturių sūnų mama... ir kitokių veiklų kupina energinga moteris.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Šiemet Lietuva švenčia 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines. Minėdama šią sukaktį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ ir spalio mėnesį kviečia visuomenę dalyvauti įvairiuose renginiuose. Semiotikas, kalbotyrininkas, mitologas, publicistas, rezistentas, pabėgėlis, lietuvis ir prancūzas – planuojamais susitikimais sieksime atskleisti visus šios išskirtinės asmenybės vaidmenis. Pristatome išsamią programą.

Spalio 17 d. išsamioje „The New York Times“ publikacijoje pranešama apie neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldą, karo metais paslėptą ir išsaugotą Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose (buvusiuose Knygų rūmuose).

Spalio 17–18 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Ženevoje (Šveicarija) dalyvavo renginyje, skirtame Tarptautinei spaudos dienai  ir humanisto Pranciškaus Skorinos 500 metų jubiliejui paminėti.

Animacija – viena tobuliausių formų fantazijai apgyvendinti ir dalytis ja su kitais. Atsiskleidžianti per gyvą vaizdą, užvaldanti visą spalvų paletę, pasitelkianti į pagalbą ir muziką, ir kitus kūrėjo įkvėpimui pasiekiamus garsus. Šių kombinacija tokia stipri, kad nenustebtume, jei žiūrėdami kokybišką animatoriaus kūrybą imtumėte teigti, jog jaučiate ir kvapus. Pamėginkime? Kaip tik laukia paranki proga – artėja Tarptautinė animacijos diena. Kviečiame į jai minėti skirtą renginių ciklą, kuriame susipažinsite su animacinių filmų režisieriaus, dailininko Iljos Bereznicko kūryba, o asociacija „ASIFA Lietuva“ pristatys geriausių Lietuvos režisierių animacinių filmų vaikams programą.

Maloniai kviečiame į Vilniaus žydų viešosios bibliotekos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka organizuojamą renginį „Žydų kultūra Lietuvoje: praeities atspindžiai ir dabartis“, kūrybiškai sujungsiantį konferencijos, koncerto, paskaitų ir parodos formas, – įvykį, kuriame diskutuosime apie Lietuvos žydų kultūrą, gilinsimės į folklorą, domėsimės žydų raštijos istoriniu palikimu ir mėgausimės išskirtine šios tautos muzika.

Kviečiame susipažinti su bastūnų trio keistu pavadinimu ir paspausti ranką jų muzikai.

Mes džiaugiamės, kad vis daugiau Nacionalinės bibliotekos veiklų, kurias pamėgo mūsų lankytojai, įgyja statusą – tradicinė. Būtent tokios yra ir trečiadienių džiazo popietės. Šįkart visus neabejingus džiazo muzikos magijai kviečiame į paskaitą apie džiazo kilmę, tradicinį džiazą ir žymiausius jo atstovus.

Ar pamenate ryškiąją, tiek mažiesiems, tiek didiesiems skaitytojams daug džiaugsmo sukėlusią knygelę „Laimė yra lapė“? Viena jos autorių, iliustratorė Aušra Kiudulaitė, drauge su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi pristato naują savo kūrinį – knygą „Draugystė ant straublio galo“.

Gamtos fotografo Mariaus Čepulio pristatinėti nereikia. Nepailstančio, šlapių pakrūmių ir apyaušrio šalnų nesibaidančio kūrėjo „Facebook“ paskyra mums, saugiai įsikibusiems į karšto gėrimo puodelį, leidžia sekti tiek lietuviškos gamtos, tiek paties fotografo pėdsakais. Autentiškų kadrų alkį dar labiau masina ne tik informatyvūs, bet ir išskirtinai gyvi ir neprietaringi jų aprašymai. Kas seka – žino, kas dar neseka, turės puikią progą sužinoti.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių vietos valdytojų seminaras, skirtas vietos valdytojo funkcijoms, atsakomybei ir pareigoms apibrėžti ir įtvirtinti. Į seminarą susirenka Baltijos šalių, taip pat Lenkijos ir Ukrainos specialistai, atstovaujantys pasaulio paveldo vietovėms savo šalyse. Seminaro tikslas – sustiprinti vietos valdytojo pozicijas, siekiant sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti šiuos uždavinius ir aktyviau įsitraukti į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų bei Pasaulio paveldo komiteto sprendimų įgyvendinimo procesus.

Kviečiame į išskirtinės knygelės pristatymą. Debiutuojanti autorė Rūta Dzin sukūrė 11 trumpų istorijų ir papuošė jas nuostabiomis iliustracijomis. Lyg šio džiaugsmo būtų maža, kiekvieną knygelėje aprašytą istoriją papildo kompozitoriaus Sigito Mickio kurtos, Nedos Malūnavičiūtės įdainuotos melodijos, kurias išgirsti padės išmanioji programėlė „Peliūnės dainelės“.

Muzika – universali pasaulio kalba. Ko gero, kiekvienas turime savo vaikystės dainą, savo pirmosios meilės dainą, esame atradę muziką, padedančią dirbti, pralinksmėti ar gebančią paguosti. Dažnai savo potyrius įprasminame tuo metu skambančioje melodijoje, vėliau tampančioje impulsu, grąžinančiu atsiminimus. Tokia atmintis grįžta drauge su išgyvenimais, geba pakelti mus nuo kėdės šokiui ar net priversti dainuoti. Šią muzikos galią pažįstame – tačiau tai toli gražu nėra viskas.

Kviečiame susipažinti su Kristina Inčiūraite – filmų, vaizdo instaliacijų, fotografijų ir performansų kūrėja. Menininkė domisi kolektyvine ir asmenine atmintimi, susijusia su konkrečiomis vietomis. Vienos jų nyksta, kitos transformuojasi – tokiose vietose menininkė dažniausiai įkurdina savo asmeniniais pasakojimais jas įprasminančias moteris. Šios pasakotojos – ne pasyvūs subjektai ar vaizdai, bet aktyvios istorijos dalyvės. K. Inčiūraitės kūrybai būdinga lakoniška meninė kalba, joje vyrauja socialinė, psichologinė ir istorinė tematika, plėtojamos kūrybinio bendradarbiavimo strategijos.

Jau netrukus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje skambės kanklės. Tradicinio lietuviško instrumento stygoms muziką įkvėps neregių ir silpnaregių ansamblis „Kamanės“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius ir vėl kviečia į edukacinių renginių ciklą. Šįkart keletas išradingų ir darbščių technologijų mokytojų ves kūrybines dirbtuves. Mokysimės panaudoti klevo lapus ir kitas gamtos gėrybes interjere, kursime rankų darbo knygą ar patys gaminsime stilingą aprangos detalę – peteliškę. O kaip patys mokytojai kuria ir ko jau yra pasiekę jų mokiniai, galėsime susipažinti apsilankę spalio 17–26 d. veiksiančioje Vilniaus miesto technologijų mokytojų ir mokinių kūrybos darbų parodoje „Kvadratas. Trikampis. Apskritimas“. Paroda veiks Meno erdvėje ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento patalpose. Beje, ji skiriama visiems mokytojams ir ką tik nuvilnijusiai Tarptautinei mokytojų dienai. Parodos atidarymas vyks spalio 17 d. 16 val.

Pažinimas – it namas su daug langų. Kuo daugiau jų atveri, tuo daugiau vidun patenka šviesos. Nacionalinės bibliotekos saugomais ištekliais, kuriais noriai dalijamės, galima sėkmingai pralupti daug sunkių langinių – net ir į tolimas kultūras. Rugsėjį pradėję pažintį su tolimųjų Rytų šalimis, spalį ją tęsiame. Kviečiame atvykti į dokumentinių filmų apie kinų tradicinius popieriaus karpinius ir paslaptingąsias skraidančias apsares peržiūras.

Vilniečius ir sostinės svečius kviečiame susipažinti su retu miesto planu. Vilnius nuo seno garsėjo kaip daugiakultūris ir daugiakonfesis miestas. XVI a. pabaigoje Vilniaus miestas tapo pasaulio miestu, pateko į vokiečių kartografo Georgo Brauno ir flamandų meninės graviūros meistro Franco Hogenbergo pasaulio miestų atlasą „Civitates orbis terrarum“ („Pasaulio miestai“, 1572–1618), kuris tuo metu buvo pats didžiausias – net šešių tomų.