Savaitgalį Žvėryne vyko kasmetinis Tbilisio miesto festivalio „Tbilisoba 2017“ renginys – Tbilisio diena Vilniuje. Gruzijos ambasados Lietuvoje iniciatyva priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką už draugystę ir bendradarbiavimą buvo pastatytas dailus parko suoliukas. Ant jo prisėdę vilniečiai ir miesto svečiai perskaitys užrašą gruzinų ir lietuvių kalbomis: „Vilniaus bičiulio Tbilisio dovana miestui“. Kaip pabrėžė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, „tai dar vienas mažas dailus akcentas į būsimo žinių ir meno kvartalo aplinkos estetiką“. „Esu tikras, kad bendromis pastangomis kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, kitais partneriais, kurių gretose ir Gruzijos ambasada, įgyvendinsime ambicingą projektą – žingsnis po žingsnio įkursime menininkų ir mokslininkų kvartalą, kuriame norėtų laiką leisti sostinės gyventojai ir svečiai“, – pridūrė prof. dr. R. Gudauskas.

Spalio 4–5 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas dalyvavo Taline vykusioje tarptautinėje diskusijoje „Kultūros paveldo politikos poveikio tikslų nustatymas“ (angl. „Developing impact goals for cultural heritage“), kurią organizavo Estijos kultūros ministerija ir Europos bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninių dokumentų portalas „Europeana“ Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu.

Diskusijų ciklas „Lietuva kubu“ – tai tarptautinių profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL), advokatų kontoros „Triniti“ ir portalo Lrt.lt organizuojama iniciatyva, kuria siekiama suburti sėkmės Lietuvoje ir užsienyje pasiekusius įvairių sričių profesionalus bei ekspertus ir paskatinti juos savo žiniomis bei praktine pagalba prisidėti prie intelektualios, vieningos ir sėkmingos Lietuvos kūrimo.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Rugsėjo 27 dieną Tauragėje įvyko pirmasis trečiojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ susitikimas. Šio projekto tikslas – plėsti mokinių žinias apie emigraciją, prisidėti prie jaunimo pilietiškumo ugdymo ir tautinės savivokos puoselėjimo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įpareigota institucija, atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamoje Nenustatytų teisių turėtojų duomenų bazėje. Jau ketvirtus metus Nacionalinė biblioteka, remiama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, organizuoja seminarus ir konsultuoja kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų atstovus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių viešinimo klausimais.

Šiandien viešosios bibliotekos turi galimybių plėtoti labai įvairias veiklas – nuo knygų ir periodikos skolinimo, viešos interneto prieigos iki duomenų bazių, žaislotekų ir viešų erdvių individualizuotam mokymuisi, saviraiškai ir kūrybingumui suteikimo. Čia renkasi bendruomenė, vyksta bibliotekos edukaciniai renginiai.

Mandala – centruotas, simetriškas kūrinys, priskiriamas daugelio pasaulio tautų palikimui. Jau daug tūkstantmečių šis archetipinis savasties, pasaulio vienovės, sveikatos ir sėkmės simbolis siejamas su dvasinėmis praktikomis. Vis dėlto, norint sukurti asmeninę mandalą, nereikia priklausyti jokiai religijai ar kultūrai, turėti ypatingų žinių ir įgūdžių. Asmeninės mandalos kūrimas – ne tik kūrybinis, bet ir terapinis procesas, padedantis nurimti, atgauti pusiausvyrą, mokantis pasitikėti jausmais ir intuicija.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos banko sukviesti šalies ir užsienio ekspertai, Vyriausybės ir Seimo nariai, mokslo bendruomenės ir verslo atstovai, Europos Komisijos socialinės srities žinovai diskutavo ir ieškojo būdų, kaip sumažinti pajamų nelygybę. Pirmą kartą Lietuvos bankas surengė ekonomikos konferenciją, skirtą vienai opiausių šalies ekonomikos ydų – pajamų nelygybei.

Kviečiame susipažinti su sėkmingo Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje parodoje „EXPO 2017“ Astanoje rezultatais.  Renginyje Lietuvos paviljono komanda prisimins gražiausias akimirkas ir už kartu pasiektus rezultatus padėkos visiems prisidėjusiems. Bus rodomas videofilmas, koncertuos instrumentinės muzikas ansamblis „Subtilu-Z“, kurio pasirodymai Lietuvos paviljone sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Šiemet Lietuva švenčia 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines. Minėdama šią sukaktį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ ir spalio mėnesį kviečia visuomenę dalyvauti įvairiuose renginiuose, kurių pirmieji jau atvėrė duris A. J. Greimo paieškų link.

Tai filmas apie Jurgą Ivanauskaitę, pavadintas pagal to paties pavadinimo jos novelių rinkinį. Režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinėje juostoje „Šokis dykumoje“ atskleidžiamas talentingos rašytojos, dailininkės, keliautojos Jurgos Ivanauskaitės gyvenimas, kūryba, dvasiniai ieškojimai, įvairi visuomeninė veikla. Filme, kurio premjera įvyko 2009 m., perteikiama svarbiausių rašytojos gyvenimo laikotarpių patirtis, įamžintos jos idėjos, dvasinio tobulėjimo ir stiprybės siekis.

Europos Sąjungos skaitmeninėje darbotvarkėje teigiama, kad iki 2020 m. gerokai padaugės naujų darbo vietų, kuriose reikės informacinių ir ryšių technologijų įgūdžių. Šia darbotvarke siekiama ne tik to, kad visi gyventojai naudotųsi internetu, bet ir kad orientuotųsi skaitmeniniame pasaulyje. Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta ugdyti gyventojų gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir didinti jų informuotumą apie naujas technologijas ir elektronines paslaugas, vykdant edukacinius ir naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama reikšmingo šalies istorinio laikotarpio ir jo vaizdo dokumentacijos apžvalga. Garsi Lietuvos politikė, ekonomistė, visuomenės veikėja, tų dienų įvykių liudininkė Margarita Starkevičiūtė prisimins neseną šalies istoriją ir parodys unikalią 1985–1989 metų vaizdo medžiagą. Joje bus supažindinama su tuo laikotarpiu darytais interviu su iškiliais žmonėmis, išgirsime ir anų dienų koncertų fragmentus.

Gegužės pradžioje į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką oriai įžengė auksaspalvė retriverė Rėja. Keturkojis bibliotekoje! Maža to, Rėja atėjo ne tingiai šildyti knygas vartančios šeimininkės kojų. Ji čia kuo rimčiausiai dirbo – padėjo vaikams mokytis skaityti, lavinti kalbą, įveikti skaitymo baimę. Susitikimai pasiteisino: akys spindėjo, uodegos vizgėjo, tad bendradarbiavimą tęsiame, o mažuosius skaitytojus vėl kviečiame dalyvauti naujojo sezono projekte.

Naujosios medijos, suteikiančios prieigą prie turinio bet kada ir bet kur, taip pat interaktyvi vartotojų sąsaja iš esmės keičia kūrybiškumo, meno gamybos ir jo vartojimo sampratą. Medijų pagrindu besiformuojančios naujos socialinės bendruomenės ir bendravimo formos turi įtakos ir muzikos procesams, bręsta būtinybė juos permąstyti.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei mokslo pasaulio atstovai diskutuos pajamų nelygybės tema – vienu opiausių klausimų mūsų valstybėje. Pirmoje Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje ne tik bus aptartos pajamų nelygybės keliamos rizikos, bet ir pateikti ekonominės politikos siūlymai, kaip suvaldyti šias problemas.

Filologės, vertėjos, žurnalistės Liudvikos Pociūnienės ir televizijos bei kino režisieriaus Petro Savickio bendradarbiavimas prasidėjo 1999 metais, Lietuvos televizijoje ėmus kurti istorinės publicistikos laidą „Laiko ženklai“. 2006 m. pasirodė pirmasis jų bendras filmas apie Vilniaus dvasinį paveldą „Pažvelk, tai Vilnius“. Autoriai drauge kūrė ir toliau.

Šį spalį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Tryliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiuolaikinio rašančio žmogaus pagrindinė rašymo priemonė yra ne plunksna, rašiklis, o dažniausiai – kompiuterio klaviatūra ir monitoriaus ekranas. Galima rinktis iš kelių šimtų šriftų ir rašyti, rašyti... Tačiau,  nuolat tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, vis labiau vertiname tai, kas puoselėta tūkstantmečiais – gražų, ranka rašytą raštą, ženklus, kuriuose pulsuoja kūrėjo šiluma ir skleidžiasi individualybė. Šiandien ranka rašytas sveikinimas ar kvietimas yra aukščiausios pagarbos žmogui išraiška, ir jokia kompiuterinė ar spaudos technika neperteiks žmogaus šilumos bei energijos, palyginti su ranka parašytu tekstu.