Daugelis žmonių mano puikiai žinantys, ko jiems trūksta, kad taptų laimingi. Tačiau kartais laimė ateina pati, reikia tik ją įsileisti. O kartais ji būna visai šalia, tačiau ne ten, kur jos ieškome.

Čia visais lapais dreba epušės nusgandę;
Kožnoj klaiką nekantrios žalktyčios atrandi.

Naujajame Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklės tome skelbiami Lietuvoje išleistų knygų, brošiūrų, dailės albumų, plakatų, portretų, reprodukcijų, atvirukų, natų, žemėlapių ir leidinių Brailio raštu, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gautų 2016 m. dokumentų privalomojo egzemplioriaus pagrindu, bibliografiniai įrašai. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, serijų, leidėjų, ISBN ir ISMN rodyklės.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Viščiukus skaičiuojame rudenį. Pirmiausia šis posakis šautų į galvą, jei reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinių šio numerio rašinių koncepciją. Maždaug prieš metus (2016 m. rugsėjo 2 d.) įvykęs iškilmingas rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas buvo reikšmingas ne tik pačiai Nacionalinei bibliotekai, jos skaitytojams, bet ir – nepabijosime pasakyti – tapo nekasdieniu įvykiu šalies kultūriniame gyvenime ir gerokai praturtino jos šviečiamosios veiklos žemėlapį. Juk per mėnesį bibliotekoje įvyksta apytiksliai šimtas didesnių ar mažesnių kultūros, meno, edukacinių renginių! Taigi nusprendėme apžvelgti, kiek toli ir kur link per 12 mėnesių nužengė vėl duris po ilgus metus dusinusios rekonstrukcijos plačiai atvėrusi biblioteka.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, bendradarbiaudama su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia prisidėti prie tiesioginės transliacijos organizavimo.

Rugsėjo 29 d. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Vyriausybės rūmuose pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su kaligrafijos estetika ir rašto meno galimybėmis. Apie šią meno rūšį kalbės dailininkė grafikė Sandra Monstavičiūtė. Kaligrafė įsitikinusi, kad menininko kaligrafo užduotis yra pirmiausia išjausti, suvokti tekstą ir tik tada jį atskleisti, interpretuoti sava kalba – subjektyviai, individualiai, nepakartojamai. Ir, pasak grafikės, to negali atlikti net tobuliausia kompiuterinė programa, nes ji neturi jausmų.

Suėjo vieni VšĮ „Kitas variantas“ ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendradarbiavimo metai. Džiaugiamės sėkminga bičiulyste ir pranešame apie naująjį – dešimtąjį – „Kito varianto“ sezoną, žadantį daug įdomių, aktualių mokymų, skirtų mokyklinio amžiaus jaunimui. Karališkas sezonas, tad ir šventės kodas – karališkas! Ženk į šventę jei ne vilkėdamas šermuonėlių apsiaustu, tai bent nešiodamas popierinę karūną.

Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius ir šį spalį neleis jums pasiduoti ramiam rudeniniam tinguliui, bet kvies kilti nuo minkštasuolio, atsidusti ir ryžtingai žengti į Nacionalinę biblioteką pasisemti naujų žinių, prisiminti senas tiesas, domėtis, smalsauti ar tiesiog užsimiršus panirti į muzikos gelmes. Jūsų čia ir vėl lauks edukacinių renginių ciklas, tad tikrai rasite, kuo sužvarbusią širdį atgaivinti. Organizatoriai tik maloniai ragina į šiuos renginius registruotis iš anksto. Susipažinkime su šį spalį siūloma edukacine programa.

Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 6 (skaityti PDF ›).

Vėl kviečiame suklusti įvairių sričių profesionalus ir studentus: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai suteikta prieiga prie „EBSCO Publishing“ duomenų bazių „Academic Search Ultimate“, „Applied Science & Technology Ultimate“, „Business Source Ultimate“, „Humanities Source Ultimate“, „Sociology Source Ultimate“ ir „One Belt One Road Reference Source“. Duomenų bazės pasiekiamos per „EBSCO host“ sąsają. Trumpai pristatysime kiekvieną jų.

UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąraše paskelbus, Lietuvos Respublikos Seimui palaiminus, 2017-aisiais minime Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias metines.

Pasirodė naujas (2017 m., Nr. 3) žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Šis leidinys adresuojamas mokytojams, bibliotekininkams, rašytojams, iliustruotojams, leidėjams, vaikų literatūros tyrėjams ir visiems, besidomintiems vaikų literatūra.

Šiandien senute vadinama Europa išgyvena pokyčius. Jos įvaizdis keičiamas būnant daugiakalbe šeima, išgyvenant identiteto krizę, nemokant tinkamai dalintis ir keistis informacija.

Pirmą kartą Europos kalbų diena švęsta 2001 metais. Šis renginys, kurį organizavo Europos Taryba ir Europos Sąjunga, įtraukė milijonus žmonių iš 45 dalyvaujančių šalių. Turiningais renginiais buvo švenčiama Europos kalbų įvairovė ir skatinamas kalbų mokymasis.

Gruodžio 5 dieną kaimyninė Lenkija minės 150-ąsias maršalo Juzefo Pilsudskio (Józef Klemens Piłsudski) gimimo metines. Lenkijoje jis – nacionalinis didvyris, Lietuvoje prilyginamas velniui ar bent jau Hitleriui su Stalinu. Apie šią išskirtinę asmenybę trečiadienį, rugsėjo 27-ąją, savo paskaitoje kalbės Adamas Michnikas, vienas didžiausių Europos intelektualų, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius. Yra bent trys priežastys, kodėl šios paskaitos vertėtų paklausyti.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Dvi vienodai kraupios XX a. katastrofos – Holokaustas ir 75-eri sovietinio režimo metai – ne tik sunaikino Europos žydų bendruomenę, bet ir ištrynė jų kultūros pėdsakus, suardė tautos išlikimo naratyvą.

Buvo veiksmo. Buvo džiugesio, muzikos, apkabinimų, šypsenų, šėlionių, dar sykį muzikos, gėlių ir net tortas. Rugsėjo 18–19 dienomis Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka buvo tapusi simboline legendinės Lietuvos roko grupės BIX gimtadienio, apibrėžiančio solidų skaičių, ambasada. Per tris dešimtmečius grupė sukaupė neįkainojamos archyvinės medžiagos, ja per Nacionalinėje bibliotekoje vykusius renginius pasidžiaugė ir pati, ir, žinoma, pasidalijo su savo gerbėjais.