Renginiai ir parodos

Vasario 1–28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse galima susipažinti su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 1–7 klasių Dailės skyriaus moksleivių kompozicijos darbų paroda.

Paroda pasakoja apie Lenkijos Respublikos emigracinės vyriausybės ir Lenkijos pogrindžio valstybės vaidmenį informuojant pasaulį apie Holokaustą ir žydų gelbėjimą vokiečių okupuotose teritorijose. Parodos idėja kilo Lenkijos ambasadai Šveicarijoje ir Pileckio institutui atlikus tyrimus, kuriais remiantis paskelbtas žydų, vadinamosios Ładosio grupės pastangų dėka gavusių Pietų Amerikos šalių pasus, sąrašas. Šie pasai išgelbėjo daugelio jų gyvybes. Paroda išsamiai pristato Ładosio grupės ir jos pagrindinių veikėjų, tarp jų Chaimo Eisso ir Aleksandro Ładosio, veiklą.

Sausio 26 d. Nacionalinėje bibliotekoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato prof. Kęstučio Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“. Kuratorė Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Parodoje pristatomos 335 fotografijos, pateikiamos trumpos Lietuvos žydų, grįžusių iš nacių konclagerių, biografijos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į dviejų iškilių dailininkų ‒ tėvo ir sūnaus ‒ Broniaus (g. 1933 m.) ir Šarūno (g. 1960 m.) Leonavičių kūrybos parodą „Tarp kasdienybės ir pasakos“. Joje eksponuojamos Broniaus Leonavičiaus iliustracijos Martyno Vainilaičio mitologinei pasakai „Bruknelė“ ir Šarūno Leonavičiaus iliustracijos Kristijono Donelaičio poemai „Metai“.  

Vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų ir spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus darbų parodoje „Arabeskos“ – 25 fotografijos, nušviečiančios šiuolaikinio Egipto kultūrą ir tradicijas. Ši paroda – tai vienas iš Užsienio reikalų ministerijos organizuojamų renginių, skirtų paminėti gruodžio 18-ąją – Tarptautinę arabų kalbos dieną. Tikimasi, kad paroda „Arabeskos“ sužadins norą geriau pažinti ir suprasti arabų šalių gyvenimą ir kultūrą.

Įgyvendindamas projektą „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją“ Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) rengė žurnalistų ir fotografų mokymus Klaipėdoje ir Kaune, kūrybinius rašinių ir fotografijų konkursus. Vienas iš projekto tikslų – rengiant parodas prisidėti prie informacijos apie religinę įvairovę sklaidos, žmonių teisės reikšti savo įsitikinimus ir religijos laisvės puoselėjimo Lietuvoje. Projekto metu pristatytų mokslininkų tyrimų duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai išpažįsta įvairius religinius tikėjimus, skirtingai juos pritaiko savo gyvenime, o religinės mažumos Lietuvoje vis dar yra stigmatizuojamos ir marginalizuojamos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti senojo dokumentinio paveldo parodoje „Theatrum libri“, skirtoje paminėti šimtmetį nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Paroda siekiama naujai ir šiuolaikiškai pažvelgti į archyvą kaip į dinamišką istorinį reiškinį. Ankstyvųjų Naujųjų laikų knygų archyvai – tai tikri veiksmo teatrai, kurių centrinė ašis ir gyvybinė energija – nenumaldoma žmogaus aistra žinoti.

Viduramžiais tarp 820 ir 830 m. pačiame Europos vakarų pakraštyje esančioje Galisijoje buvo aptiktas laidojimo statinys. Netrukus nustatyta, jog jame rasti apaštalo Jokūbo palaikai. Šis atradimas pakeitė Europos istoriją: žinia greitai pasklido po žemyną ir nuo tų laikų per ilgus amžius tūkstančiai piligrimų keliavo ir tebekeliauja į Santjago de Kompostelą aplankyti apaštalo relikvijų.

Lapkričio 9 d. – gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Praeitis – ateičiai“.

Istorinis Vilnius dažnai sutapatinamas su seniausia miesto dalimi, kurią iki XVIII a. juosė gynybinė miesto siena. Tokią interpretaciją pateikė ir nacionalinio piešinių konkurso kvietimą papildęs temos paaiškinimas. Natūralu, kad pasiremdami juo moksleiviai savo piešiniuose dažniausiai vaizdavo tradicinės reprezentacijos objektais tapusius Vilniaus senamiesčio pastatus: Aukštutinės pilies bokštą, Vilniaus arkikatedrą su varpine, Šv. Onos bažnyčią, Vilniaus universiteto ansamblio Šv. Jonų bažnyčią. Pažymėtina, kad dauguma šių objektų yra sakralinės architektūros paveldo dalis – taip pateisinamas Vilniaus, kaip šimto šventyklų miesto, vardas, tęsiama nusistovėjusi miesto vaizdavimo tradicija. Kitas Vilniaus kultūrinio paveldo atributas, ryškus moksleivių piešiniuose, – miesto legendos. Didžiojo kunigaikščio sapne staugiantis geležinis vilkas, požemiuose tūnanti pabaisa Baziliskas yra neatsiejama romantizuoto pasakojimo apie Vilnių dalis. Lengvai atpažįstami simboliai ir vietovės atsiradimo legendos yra kertiniai paveldo, kaip sąmoningo kultūrinio konstrukto, elementai. Įdomu, kaip skirtingai šiuos elementus komponavo ir jų formomis žaidė piešinių autoriai.

Lapkričio 4–17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – vaizdo įrašų paroda „Smurto balsai“.

Rytuose jau nuspėji besiartinančią šviesą,
bet vakarų atošvaistos atgyja tavy
kaip seniai girdėtų
giedojimų aidai.

Vincas Mykolaitis-Putinas. „Tarp dviejų aušrų“

Spalio 28 d. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51), atidaroma dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“.

Spalio 18 d. – lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje – paroda „Kelias į laisvę. Nepriklausomi leidiniai okupuotoje Lietuvoje ir už jos ribų“.

„Istorijos iš žemės, istorijos iš jūros“ – pirmoji menininkės Jillian Edelstein paroda Lietuvoje ir visame Vidurio bei Rytų Europos regione. Asmeninę biografiją pindama su dokumentiniais liudijimais, autorė gilinasi į dabartinės pabėgėlių krizės Europoje ir istorinės masinės migracijos visame pasaulyje sankirtą. Sykiu, pasitelkiant atmintį, archyvavimo ir šiuolaikinės fotografijos įrankius, parodoje nagrinėjami perkėlimo procesai, jų palikimas, politika bei istorijos, tebeišliekančios itin opios ir aktualios ir šiandien.