Renginiai ir parodos

Nuo gegužės 19 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą, kurioje bus eksponuojamos dailininkės Linos Eitmantytės-Valužienės iliustracijos, sukurtos knygai „Išgirsti dieną“. Dailininkė yra iliustravusi apie tris dešimtis knygų vaikams, kasmet išleidžiamos 2–3 jos iliustruotos knygos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Retų knygų ir rankraščių skyriaus parodą, kurioje eksponuojamos lenkų fotografo Jano Bułhako Vilniaus fotografijos.

Gegužės 3 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į personalinės Mindaugo Lukošaičio parodos „Kompozicija“ atidarymą. Parodoje pristatomi menininko nauji ir anksčiau sukurti piešiniai, taip pat iki šiol niekur neeksponuotos fotografijos.

Lina Šlipavičiūtė yra dailininkė, kurios kūrybos spektras skleidžiasi itin plačiai – nuo urbanistinio meno projektų, nagrinėjančių istorinės atminties, miesto identiteto ir socialinės atskirties temas iki gerokai kameriškesnio formato kompozicijų, tiriančių psichologinę erdvę ir viduje vykstančius reiškinius.

Balandžio 1-oji – diena, kai galima ir net būtina pokštauti, nepiktai iš kitų šaipytis ir jokiu būdu nepykti, jei juokiamasi iš tavęs, nes būti apgautam yra itin geras ženklas. Šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras, tęsdamas mažųjų „Mėnesio eksponato“ parodų ciklą, parengė lietuvių pieštinio humoro – politinių šaržų ir karikatūrų – rinkinių ir specializuotų periodinių leidinių ekspoziciją.

 Balandžio 4 d. 18 val. kviečiame į parodos „Vilniaus ORT technikumas – langas į ateitį“ atidarymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos V a. atrijuje. Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtoje parodoje artimiau susipažinsite su dar viena tarpukario Vilniaus gyvenimo dalimi – Žydų aukštesniąja technine mokykla.

Pranešame, jog paroda pratęsiama iki gegužės 24 d. imtinai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais maloniai kviečia į ukrainiečių kūrybinio dueto Romanos Romanyšyn ir Andrijaus Lesivo (studija „Agrafka“) bei geriausio 2023 m. Europos knygų vaikams leidėjo „Staryj Lev“ iliustracijų ir knygų parodą.

Kovo 15 d. – balandžio 30 d. kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse eksponuojamą vaikų kūrinių parodą „Vilniaus vartai“, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Kovo 13 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojus kviečiame pažinti Kazimiero Vasiliausko ir Marijos Giedraitytės (būsimos Vasiliauskienės) meilės istoriją, įamžintą daugiau nei šimte atvirlaiškių. Jie saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams pristatomas debiutinis poeto Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz, 1798–1855) Juozapo Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje 1822 m. pasirodęs pirmas „Poezijos“ tomas.

Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atverta paroda „Miestas eina per laiką. Mindaugas Navakas ir Arūnas Gudaitis“ pratęsiama iki š. m. balandžio 23 d.

Parodoje pristatomi du gerai Lietuvos šiuolaikinio meno scenai žinomų menininkų – Mindaugo Navako (g. 1952 m.) ir Arūno Gudaičio (g. 1973 m.) – projektai: pirmojo „Vilniaus sąsiuvinis Nr. 1“ (1981–1985 m.) ir antrojo „Vilniaus atvirukai“ (2009 m.).

Šiemet vasario mėnesį ne tik tradiciškai švęsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko 130-ąsias gimimo metines. Šia proga vasario 14 d. – kovo 11 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje parengta nedidelė ekspozicija, atspindinti pagrindinius K. Bizausko, kaip valstybės kūrėjo, veiklos momentus. Ekspozicijoje – autentiški dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Kazio Bizausko rankraščių fondo: nuotraukos, korespondencija, visuomeninės ir diplomatinės veiklos dokumentai.

Parodoje, skirtoje Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms paminėti, pristatomos fotografo Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888) Vilniaus ir jo apylinkių panoraminės nuotraukos, saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Didžiosios Lietuvos. 1923 m. sausio 10–15  d. įvyko Klaipėdos krašto sukilimas prieš Prancūzijos valdymą ir dėl prisijungimo prie Lietuvos valstybės. Po sukilimo Klaipėdos kraštas autonominėmis teisėmis buvo įtrauktas į Lietuvos sudėtį. Taigi Lietuva gavo tolesnei šalies ekonomikos raidai svarbų jūrų uostą. Naujausioji lietuvių istoriografija Klaipėdos krašto sukilimą vertina kaip vieną drąsiausių Lietuvos Respublikos vyriausybės žingsnių.