Renginiai ir parodos

Minint Sausio įvykių 33-iąsias metines sausio 19 d. – vasario 29 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks ukrainiečio fotografo Valerijaus Miloserdovo nuotraukų paroda.

Paroda pratęsta iki balandžio 7 d.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje veikia paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“. 700 metų gimtadienį švenčianti sostinė įkvėpė grįžti bent šimtmetį atgal ir žvilgtelėti į daugiabriaunę to meto knygynų veiklą, atskleisti šių įstaigų – savitų organizmų su savo interesais, klientūra – atmosferą, atkreipti dėmesį į leidybos tendencijas ir galimybes.

Paroda pratęsta iki vasario 16 d.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo skaityklą puošia B. Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ citatos, skirtos jubiliejiniams sostinės metams vainikuoti – pasveikinti Vilnių.

Viskas prasidėjo 1913 m. gruodžio 21 dieną laikraštyje „New York World“. Tą dieną buvo išspausdintas pirmasis kryžiažodis, turėjęs beveik visus modernaus kryžiažodžio bruožus. Ši diena laikoma kryžiažodžio gimtadieniu.

Fotokonkursas „Lietuvos kariuomenė fotografijoje“, skirtas karo operatoriaus Tado Dambrausko atminimui, organizuojamas jau devynioliktą kartą. Taip Krašto apsaugos ministerija siekia iš arčiau parodyti Lietuvos kariuomenę skirtingose situacijose: kokie kariai pratybose ir šventėse, ką jie išgyvena, kaip treniruojasi, kaip siekia tikslų ir kokia iš tiesų yra kario tarnyba.

Amerikiečių džiazo legenda Paulas Hornas (1930–2014) 1983 m. rugpjūčio 21 d. atrado garso erdvę… Vilniuje,  erdvę, kokios ilgai ieškojo, kuri akustinėmis savybėmis priminė karaliaus menę Egipto Didžiojoje piramidėje. Vieno objekto – plokštelės paroda primins ir visą Paulo Horno unikalios muzikos ciklą „Inside“, ir naktinę solinių improvizacijų sesiją Vilniaus bažnyčioje.

Parodos „Pasakojant miestą“ idėja gimė minint Vilniaus miesto 700-ąjį jubiliejų ir galvojant, kaip miestas atsispindi vaikų literatūroje. Retrospektyviai pažvelgę į vaikų literatūrą, pastebėjome, kad miestas Lietuvos vaikų literatūroje yra gana reta tema, dar retesnė – vaikų iliustracijose. Ilgą laiką buvo galvojama, kad vaikams augti saugesnė vieta yra gamta – ji draugiškesnė, linkusi vaiką priglobti, suteikti jam ramybę ir pažinimą, o miestas – pilnas įvairiausių dalykų ir net pavojinga vieta. Šia paroda siekėme ne vien suaktualinti miestą ir jo svarbą vaikų knygų iliustracijose, bet ir pažvelgti į jį skirtingais rakursais – kaip miestą mato įvairių šalių kūrėjai, kaip bendrasis miestas tampa savu, kaip vaikui jis gali tapti mylimu miestu ir saugia gyvenimo erdve?

Salomėja Rybokienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, šiuo metu dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. 2015 m. pirmąkart dalyvavo vasaros plenere ir, paėmusi teptuką į rankas, jo nebepaleidžia. Tapo aliejumi ir akrilu. Tobulina tapybos įgūdžius įvairiose studijose; įskaitant studiją „ART VILNA“, taip pat ir Raimondo Savicko dailės mokykloje; dalyvauja vasaros pleneruose. S. Rybokienės darbuose – peizažai, architektūriniai motyvai, litvakiškos tradicijos ir simboliai, natiurmortai ir žmonių portretai.

Vincas Auryla (1923–2009) – plačių užmojų, ambicingas, tačiau kartu ir kuklus lietuvių vaikų literatūros tyrėjas, vadovėlių autorius, išmintingas pedagogas ir visuomenininkas, į viską žiūrėjęs su meile, atida, o jo palikti darbai žavi, kelia pagarbą bei skatina kurti. Šiemet minime V. Aurylos 100-ąsias gimimo metines. Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta paroda atspindi svarbiausius šio mokslininko veiklos barus: mokslinį, pedagoginį darbą bei visuomeninį gyvenimą.

Paroda pratęsta iki gruodžio 31 d.

1949–1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumas suteikė Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą šiems partizanams: Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, Juozui Kasperavičiui-Visvydui, Vaclovui Voveriui-Žaibui, Petrui Bartkui-Žadgailai, Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui, Kazimierui Pypliui-Audroniui, Juozui Lukšai-Mykolaičiui. Šiame būryje išskirtinė Konstantino Bajerčiaus asmenybė – šių metų spalio 24 d. minime jo 120 metų gimimo sukaktį. Jis vienintelis iš minėtų kovotojų ginkluoto pasipriešinimo metais gyveno nesislapstydamas, buvo aktyvus Pietų Lietuvos partizanų štabo ryšininkas, rėmėjas ir nelegalios spaudos bendradarbis, kartais jam priskiriamas idėjinio Dainavos apygardos vado vardas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje veikia paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“. Šiuolaikinių kūrėjų tekstai ir žymaus poeto Sigito Parulskio fotografijos darbai atskleidžia kontrastingą šiemet 700-ąjį gimtadienį švenčiančios Lietuvos sostinės portretą: nuo bažnyčių bokštų Senamiestyje iki daugiaaukščių Šeškinėje, nuo prikeltos lotynų kalbos iki kasdieniško slengo, nuo žaismingo humoro iki tamsios išpažintinės poezijos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą „URBS: žmonės ir knygos“ – į kelionę po Vilniaus spaudos istoriją. Vilnius matomas kaip svarbiausias knygų spaudos ir sklaidos centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, formavęs miesto kultūrinį, religinį ir ekonominį gyvenimą. Parodoje atskleidžiami svarbiausi Vilniaus ankstyvųjų laikų spaudos įvykiai, išryškinant įdomesnius, reikšmingesnius atvejus ir taip leidžiant pažvelgti į įvairių laikotarpių spaudos užkulisius.

Rugsėjo 15-oji – Tarptautinė demokratijos diena. Ji minima nuo 2007 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu. Taip siekiama skatinti įvertinti demokratijos padėtį šiuolaikiniame pasaulyje, gerinti visuomenės informavimą bei laikytis demokratijos principų.

Paroda pratęsta iki spalio 1 d.

Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą, skirtą sostinės legendinei kavinei „Nykštukas“ ir jos kūrėjams prisiminti.

Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ steigėjos Eglės Mėlinauskienės fotografijų parodą „Diagnozė“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.