Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie savo gerus darbus pasakoja Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausiasis bibliografas-tyrėjas dr. Tomas Petreikis.
Vasario 1 – 3 d. Lietuvoje vyks Japonijos kino festivalis, kurį organizuoja Japonijos ambasada Lietuvoje. Vilniuje festivalio filmai rodomi tiktai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje! Atidarymo vakarą sveikinamąjį žodį tars Japonijos ambasadorius Tetsu Ozakis. Festivalio metu Nacionalinės bibliotekos lankytojai turės galimybę išvysti keturis šiuolaikinius japonų filmus. Kviečiame su jais susipažinti!
Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Audiencijų salėje sausio 25 d. susirinkę kauniečiai susitiko su knygos „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“ sudarytojais ir recenzentais, klausėsi įdomaus pokalbio apie tarpukario Lietuvą, jos žymius visuomenės ir politikos veikėjus ir lenkų žvalgybininką, žurnalistą Tadeuszą Katelbachą, gyvenusį Kaune 1933–1937 metais. Slaptuose raportuose Lenkijos užsienio reikalų ministerijai, straipsniuose laikraščiui „Gazeta Polska“ jis pateikė daugybę to laikotarpio aktualijų.
Kultūros ministras su švietimo, mokslo ir sporto ministru bendru įsakymu patikslino Kultūros paso administravimo ir finansavimo tvarkos aprašą. Esminis pakeitimas – Kultūros paso paslaugų finansavimo funkcijas iš Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros perima Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Sausio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Vilniaus knygrišių gildijos (VKG) įkūrimo jubiliejų žyminčios parodos „Ryšių ryšiai. Vilniaus knygrišių gildijai 20“ atidarymas.
Kviečiame Socialinių mokslų skaitykloje susipažinti su naujomis knygomis komunikacijos ir informacijos mokslų tematika anglų kalba.
Iki vasario 18 d. kviečiame aplankyti parodą „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie per Holokaustą nebūdami žydai ir nesiekdami pelno padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria „Yad Vashem“ institutas. Šiandien Pasaulio tautų teisuolio vardą yra pelnę 924 Lietuvos piliečiai. Dauguma šių žmonių jau yra mirę. Lietuva pagal žydų gelbėtojų skaičių užima antrą vietą (po Olandijos).
„Kas yra už šių durų?“, „Kaip čia telpa 11 aukštų saugyklos?, „Kodėl einame ratu?“, – šie vis pasikartojantys ir panašūs lankytojų klausimai paskatino parengti netradicinį virtualų turą ir pristatyti Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką kiek kitu kampu.
Kviečiame į Vilniaus knygrišių gildijos (VKG) įkūrimo jubiliejų žyminčią parodą „Ryšių ryšiai. Vilniaus knygrišių gildijai 20“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka primena apie galimybę naudotis nemokama prieiga prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų bazės „eLibrary“. TVF, skatindamas pasaulinį bendradarbiavimą tarp 190 valstybių narių, nuolat seka šalių ekonominę būklę, vertina gresiančias rizikas, teikia pagalbą, organizuoja mokymus ekonomikos valdymo klausimais. Ši veikla vykdoma pasitelkiant TVF tyrimus ir statistinę medžiagą.
2024 m. sausio 15 d. oficialiai baigiasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko kadencija. Teismo sprendimu naujo vadovo paskyrimas eiti pareigas yra sustabdytas, tad nuo sausio 16 d. Kultūros ministerijos sprendimu Nacionalinei bibliotekai laikinai vadovaus Aidas Sinkevičius, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai.
1966 m. Onai Šimaitei, karo metais gelbėjusiai Vilniaus geto žydus, buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. 1941–1943 m., Vilniaus geto gyvavimo laikotarpiu, ji nuolat rizikavo savo laisve ir gyvybe, gelbėdama žydus ir jų vaikus, ieškodama jiems prieglobsčio bei paramos. Šiemet sukanka 130 metų nuo bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės O. Šimaitės gimimo.
Dažnai girdime ir džiaugiamės žmonėmis iš viso pasaulio, kurie daro gerus darbus, – filantropai, mecenatai, savanoriai, dideles pinigų sumas aukojančios žvaigždės ar įvairius fondus įkuriančios įžymybės. Vis dėlto gerų ir drąsių poelgių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – iš mūsų istorijos į mus žvelgia žmonės, kurie darė gerus darbus, nors ir buvo priversti juos daryti tyliai, nes rizikavo ne tik savo, bet savo šeimos narių gyvybėmis. Tai Lietuvos piliečiai, Pasaulio tautų teisuoliai. Savo elgesiu jie įrodė, kad vienintelis svarbus dalykas yra moralė, ir moralė turi būti stipresnė už baimę.
Per pastaruosius 200 metų Vilnius išgyveno esminius politinio statuso, socialinius ir demografinius pokyčius: nuo Rusijos imperijos provincijos miesto, Vokietijos okupuoto administracinio centro, Lenkijos provincijos centro, nepriklausomos ir sovietų okupuotos Lietuvos sostinės iki Europos Sąjungos šalies sostinės. Šiuo laikotarpiu keitėsi ir miesto gyventojų sudėtis, ir jų tapatybė, taip pat socialinis ir kultūrinis miesto veidas.
Praėjus beveik 33-iems metams po 1991 m. sausio įvykių, artėjančios Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia dalyvauti atsiminimų rašymo akcijoje.
Nacionalinė biblioteka pradėjo vykdyti pirmąją nacionalinę komunikacinę skaitymo ambasadoriaus kampaniją. Pasitelkus žinomą vaikų ir paauglių literatūros kūrėją siekiama populiarinti skaitymą – naudingą ir pozityvią veiklą. Tikimasi, kad skaitymo ambasadorius įkvėps skaityti, švies visuomenę, ypač tėvus, globėjus, ugdytojus, apie įvairiapusę skaitymo naudą vaikams ir ne tik. Projektas yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, priemonė.