Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Jau devynioliktą kartą rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ skaitytojus kviečia susitikti su nominuotais autoriais, kurie šiemet varžosi vaikų ir paauglių kategorijose.

„Pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius“, – yra sakęs poetas Aidas Marčėnas. Galėtume tik pridurti: „ir juos skaityti“. Mat kartais tik eilėmis galima įvardyti, kas mes ir kaip toliau mums būti šiam pasauly.

Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Sakartvelo nacionalinė parlamentinė Ilios Chavchavadzės biblioteka, pažymėdamos šiemet minimą Lietuvos ir Sakartvelo diplomatinių santykių trisdešimtmetį bei svarbų informacijos ir bibliotekų veiklos vaidmenį plėtojant švietimą, mokslą ir kultūrą, atsižvelgdamos į abipusio bendradarbiavimo reikšmę ir ketindamos plėsti lygiavertį bendradarbiavimą, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Kartu su bundančia Lietuva iš užmaršties ėmė kilti ir Antano Macijausko vardas.

Mokymai skirti studentams, mokslininkams, bibliotekų specialistams ir visiems, kurie domisi ir naudojasi duomenų bazėmis. Specialiuose leidėjų mokymuose susipažinsite su EBSCO duomenų bazės paslaugomis, jos paieška bei funkcijomis ir sužinosite daugiau apie tezaurus ir nestandartinę medžiagą, kurią galima rasti EBSCO duomenų bazėse. Seminarai vyks anglų kalba „Zoom“ platformoje.

Šių metų akcijos „Metų knygos rinkimai“ naujovė – be knygų nominančių penketukų, ekspertų komisijos nariai sudarė ir ilguosius knygų sąrašus. Juose – iki 10 knygų kiekvienoje kategorijoje, jas ekspertai rekomenduoja ir pristato visuomenei kaip vertingą literatūrą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra atvira visuomenei – kviečia ne tik skaityti, užsiimti įvairiomis kūrybinėmis, kultūrinėmis, intelektinėmis veiklomis, bet ir dalyvauti ekskursijose. Ateikite ir lydimi gido apžiūrėkite tradicines ir naujas bibliotekos erdves, susipažinkite su teikiamomis paslaugomis, sužinokite pastato istoriją.

„1910 m. gruodį žmogaus prigimtis pasikeitė“, – rašė Virginia Woolf savo esė „Ponas Benetas ir ponia Braun“ (1924). Negana to, pasikeitė ir visi žmogiškieji santykiai, o tai atnešė naujovių ir į „religiją, elgseną, politiką bei literatūrą“^[1].

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Nacionalinės bibliografijos leidinyje „Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos“ retrospektyviuoju būdu bibliografiškai aprašomos 1832–1944 m. vienkartinių, periodinių ir tęstinių leidinių Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalba lietuviškos publikacijos. Iki šiol serijoje C išleistos 34 knygos, kuriose užregistruota 178 tūkst. publikacijų. Tai sisteminė bibliografinė pagalba dirbantiems su senąja lietuvių periodika.

Mieli lankytojai,

primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi kovo 11 d. biblioteka skaitytojų neaptarnaus.

Prieššventinę dieną biblioteka dirba viena valanda trumpiau, todėl kovo 10 d. dirbsime iki 17 valandos.

„Ką pasiūlytumėte paskaityti?“ – dažnai galima išgirsti klausiant bibliotekoje, skaitytojų klubų susitikimuose, mokymuose ar tiesiog bendraujant su knygų mėgėjais. Leidinių pasiūla išties didelė. Kaip atrasti sau tinkamiausią skaitinį, kuris padėtų ne tik maloniai leisti laiką, bet būtų prasmingas, suteiktų vilties, atradimo džiaugsmo, įkvėptų keistis, jei tik to reikia? Renkantis skaitinius, galima kliautis savo nuojauta, svarbių žmonių patarimais, įvairiais populiariausių, vertingiausių knygų sąrašais.

Šiemet jau 14-ą kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tai tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Vieniems tai proga pasitikrinti rašybos įgūdžius, kitiems – pasivaržyti, tačiau visiems tai – galimybė didžiuotis unikalia lietuvių kalba, o ir padarius klaidų – išmokti ko nors naujo.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kovo 6 d. vykusiame literatūros ir džiazo vakare sutikta Vyganto Švobos knyga „Vyšnia džiazo sode“. Knygos sutiktuves autorius pavadino unikaliu augalu,  džiazo sode pražydusia vyšnia, kurios pagrindinis kamienas – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Petras Vyšniauskas.

2024-ieji – ypatingi metai Lietuvai. Gegužės 1 d. švęsime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20 metų jubiliejų. Šis įvykis – vienas svarbiausių lūžių mūsų valstybės istorijoje, atvėręs duris į platesnę erdvę, sukūręs naujas galimybes ir iššūkius. Vieniems Lietuvos piliečiams priklausyti Europos Sąjungai yra savaime suprantama – tai lydi juos nuo gimimo. Kitiems tai lėmė svarbius gyvenimo pokyčius. Ką apie tuometinę integraciją į Europos Sąjungą, šiandienos bendrystę ir ateities viltis manome šiandien? 

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iki 2024 m. balandžio 30 d. suteikta terminuota prieiga prie MGG Online (Die Musik in Geschichte und Gegenwart) ir RME(RILM Music Encyclopedias) duomenų bazių. Jos prieinamos Nacionalinės bibliotekos kompiuterių tinkle ir prisijungus nuotoliniu būdu naudojant skaitytojo pažymėjimą.

Jeigu neturėjote galimybės apsilankyti Vilniaus knygų mugėje, maloniai kviečiame užsukti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos knygyną Vilniuje, Gedimino pr. 51, – čia rasite naujausių ir anksčiau išleistų mūsų leidinių. Kovo 4–31 d. jų galėsite įsigyti Vilniaus knygų mugės kainomis.

Į Lituanistikos skaityklą atkeliavo labai lauktas ir vertingas „Aušros“ rinkinys – tai inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, mecenavo dr. Pranas Kiznis, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas perleido pirmąjį lietuvišką mėnraštį, ėjusį nuo 1883 m. kovo iki 1886 m. birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje. Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. Pagrindiniai šio mėnraščio uždaviniai buvo vienyti lietuvius, kelti jų tautinę savimonę, rūpintis lietuvių kalbos ugdymu ir prestižu, populiarinti lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbti originalius grožinės literatūros kūrinius, publikuoti XIX a. pirmosios pusės rašytojų kūrybą, supažindinti skaitytojus su pasauline literatūra. „Aušros“ leidinukas buvo nedidelio formato, toks kompaktiškas, jog tilpdavo į kišenę ir netgi į voką.