Vilnius apipintas legendomis, viena jų – išskirtinė ir neįprasta. Ji ne apie Vilniaus požemių Baziliską ir ne apie mylimos Barboros Radvilaitės dvasią karaliui Žygimantui Augustui iššaukusį burtininką Twardowskį. Tai – įkvepiantis judaizmo įsitikinimų tvirtumo  pergalę rodantis pasakojimas apie įtakingos Abiejų Tautų Respublikos šeimos palikuonį, kuris legendoje vadinamas grafu Valentinu Potockiu, o po judaizmo priėmimo – Abraomu, Abraomo sūnumi, prozelitu teisuoliu – Ger Cedek. 

Artėjant vaikų literatūros tėvu tituluojamo Prano Mašioto (1863 12 19–1940 09 14) gimtadieniui, vaikų literatūra ir vaikų skaityba besidomintys bibliotekininkai, mokytojai, literatūrologai, leidėjai, vaikų knygų kūrėjai kviečiami į tradicinį renginį – Prano Mašioto skaitymus. Šiais metais jie vyks jau 31 kartą ir nagrinės temą „Ar knygos gydo?“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama jai įstatymu priskirtą parlamentinę informacinio aprūpinimo funkciją, organizavo nuotolinę metinę konferenciją-diskusiją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. Viena jos sudedamųjų dalių – pranešimai ir diskusija apie Nacionalinio saugumo strategiją „Nacionalinio saugumo strategija. Atnaujinimas“. Renginys, skirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams, taip pat ekspertams, akademinės bendruomenės atstovams, nuotoliniu būdu vyko gruodžio 11 d.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną Lietuvoje vyko tradicija tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Renginio šūkis šiemet skelbė „Įvairovių Lietuva Europoje“. Virtualus renginys tęsėsi visą dieną. Įvyko net aštuoniolika diskusijų su žmogaus teisėmis susijusiomis temomis, diskutavo daugiau kaip šimtas įvairių sričių ekspertų.

Jau šešioliktą kartą vykstantys „Metų knygos rinkimai“ ragina vaikus ir suaugusiuosius skaityti ir rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia jaunuosius skaitytojus savarankiškai arba kartu su tėveliais išbandyti jėgas literatūriniuose protų mūšiuose apie knygas vaikams, pristatytas „Metų knygos rinkimams“.

Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta surengti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Paroda atskleidžia unikalų Lietuvos bei pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, jo išskirtinę kultūrinę vertę, pabrėžia išsaugojimo ateities kartoms svarbą. Kol kas skaitytojai parodos negali apžiūrėti gyvai, tačiau kviečiame pasiklausyti 2002–2020 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjusios Astos Junevičienės paskaitos „Pasaulio paveldo vertybės Leonardo Skirpsto nuotraukose“, kurioje išsamiau aptariama L. Skirpsto fotografijų vertė, įamžinti objektai ir jų svarba. Pasikeitus situacijai, apsilankyti parodoje kviesime į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę.  

Privatų Nobelio fondą įkūrė žymusis dinamito išradėjas švedas Alfredas Nobelis. 1896 m. gruodžio 10 d. mokslininkas mirė. Paliktame testamente buvo nurodyta, jog 96 proc. savo turto jis skiria premijoms, kuriomis turi būti apdovanojami penkių sričių atstovai, pasitarnavę visai žmonijai.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną Lietuvoje vyks tradicija tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Dėl karantino šalyje renginys bus virtualus. Renginio šūkis šiemet skelbia „Įvairovių Lietuva Europoje“.

2019-ųjų gruodžio viduryje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizavo pirmąją metinę konferenciją-diskusiją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. Pasaulyje praktika, kai nacionalinės bibliotekos veikia ir kaip kompetencijų centrai, yra įprasta. Tokie kompetencijų centrai veikia ir savarankiškai, ir prie valstybinių institucijų, taip pat ir prie žinomų pasaulio bibliotekų. Biblioteka jau nebėra informacijos saugykla, ji aktyviai dalyvauja informaciniuose mainuose ir gamina naują informacinį produktą.

Su įvairiais duomenimis susiduriame kasdien: darbe, buityje, besimokydami, netgi laisvalaikiu. Rinkti, stebėti, dalintis duomenimis jau įprasta. Vis dažniau kalbame apie duomenų analizės ir didžiųjų duomenų svarbą verslui, valdžios institucijoms, visuomenei. Gebėjimas skaityti, suprasti, kurti ir perduoti duomenis, kaip informaciją, vadinamas duomenų raštingumu.

Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse rasite patikimų mokslinių elektroninių visateksčių leidinių humanitarinių, socialinių, technologijos, fizinių, biomedicinos ir kitų mokslų klausimais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius yra paskelbęs popiežiaus ir šventojo Jono Pauliaus II metais. Jie buvo skirti prisiminti ir pagerbti šiai nepaprastai asmenybei.

Naujausiame Kalbos klubo pokalbyje diskutuojama apie kalbos vaidmenį politinių procesų kontekste. Šių metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanija ir šūkiai analizuojami pragmatikos – ilokucinio kalbinio akto – požiūriu. Rašytoją, publicistą, klasikinės filologijos specialistą Andrių Jakučiūną kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Virtualus kultūros paveldo portalas epaveldas.lt suteikia galimybę nusikelti į tarpukario Lietuvą ir žvilgtelėti į keletą svarbiausių to meto leidyklų bei jų leidinius.

Gruodžio 3–4 d. jau įprastu nuotoliniu būdu vyko konferencija „Rašytojų įamžinimas Lietuvoje“, kurią surengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI). Aptarti literatūriniai, kultūriniai, socialiniai ir politiniai rašytojų įamžinimo aspektai. Džiugu, kad konferencija sulaukė gausaus dalyvių būrio: Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas pajuokavo, kad virtualioje konferencijos salėje dažnai „susispaudavo“ daugiau nei septyniasdešimt žmonių.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas dr. Mindaugas Kvietkauskas nuotoliniu būdu paskelbė šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatus, labiausiai įvairiose srityse nusipelniusius kultūros ir meno darbuotojus, kūrėjus. Sveikindamas laureatus ministras sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie žmonės, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larai Lempertienei įteikta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia dalyvauti nuotolinėje mokslinėje konferencijoje „Rašytojų įamžinimas Lietuvoje“.

Įvairūs pokyčiai sparčiai keičia darbo kultūrą ir visuomenės suvokimą apie darbo prasmę. Bendradarbiavimas ir šiuolaikinės technologijos leidžia diegti naujus darbo metodus. Vienas jų – nuotolinis darbas, tampantis ne tik nauja mada, bet ir būtinybe visuotinio karantino sąlygomis.

Gruodžio 5 d. prasidės kasmetinis vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“. Ir nors šiemet jis susidūrė su iššūkiais ir persikėlė į virtualią platformą www.vaikuknygusala.lt, dėl to tapo tik įdomesnis. Festivalio kūrėjai pasistengė iš širdies – prisijungusių lauks virtualūs susitikimai su mylimais knygų autoriais, kino kūrėjų rengti vaizdo klipai ir reportažai, virtuali vakaro skaitinių lentyna, edukacinių ir pramoginių medžiagų rinkinys atsisiųsti ir net virtuali knygų mugė. Festivalis „Vaikų knygų sala“ tęsis devynias dienas, iki gruodžio 13-osios. „Nuotoliniuose renginiuose taip pat galima užmegzti nuoširdų ryšį“, – įsitikinę virtualaus festivalio organizatoriai ir dalyviai. Kviečiame jungtis ir dalyvauti.