Bibliotekos lankytojams uždarytos, knygų judėjimas sumažėjęs iki minimumo, bet vis dėlto – ar galima užsikrėsti nuo knygos, kurią skaitė kosintis ir čiaudintis koronaviruso nešiotojas?

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Kultūros ministerija, bendradarbiaudamos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ieško būdų, kaip padėti šalies mokytojams ir mokiniams karantino laikotarpiu. Laiku atliktos investicijos į bibliotekų modernizavimą šiuo sudėtingu laikotarpiu suteikia galimybių padėti tiems, kam trūksta kompiuterių.

Pristatome „Taylor and Francis“ duomenų bazės elektroninių knygų, kurias įsigijo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kolekciją. Šios knygos mūsų skaitytojams pasiekiamos iš asmeninių įrenginių. Kaip tai padaryti, galite sužinoti čia.

Vilniuje įsikūręs Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO) 1932, 1934 ir 1939 metais skelbė konkursus, kuriuose galėjo dalyvauti 16–22 metų jaunimas. Dalyviai buvo prašomi atsiųsti savo autobiografijas arba dienoraščius, kuriuose kuo nuoširdžiau ir atviriau pasakotų apie savo kasdienybę, aplinką, asmeninį gyvenimą. Geriausių autobiografijų autoriai gavo piniginius prizus, o YIVO – vertingos medžiagos apie žydų jaunimo gyvenimą.

Žymiausias XX a. pradžios Lietuvos fotografas Janas Bulhakas (1876–1950) buvo vienas iš šios srities pradininkų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Lenkijoje jis iki šiol laikomas vienu svarbiausių XX a. fotografų, Gudijoje – vienu pirmųjų šios meno šakos profesionalų. J. Bulhakas buvo piktorealizmo – XIX a.–XX a. sandūroje populiarios fotografijos krypties, atstovas. Vienas svarbiausių piktorealizmo bruožų – vaizdas fiksuojamas ne dokumentiškai, o stengiantis sukurti norimą efektą, neretai vaizdą formuojant pagal to meto estetikos normas. J. Bulhako nuotraukoms taip pat būdingas impresionistinis santykis su tikrove, ypač fiksuojant gamtos vaizdus. Fotografas buvo ir teoretikas, keleto knygų apie fotografiją autorius, vienas iš Vilniaus bei Lenkijos fotografijos klubų steigėjų. 

Jau trečius metus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamos edukacijos dabar tęsiamos nuotoliniu būdu. Karantino laikotarpiu kviečiame į situaciją pažvelgti pozityviai, neprarasti kūrybiškumo ir susipažinti su meno pagrindais bei kompozicijos subtilybėmis. Peržiūrėję šias meno edukacijas, galėsite lavintis ir piešti namuose savarankiškai.

Jei turite LIBIS skaitytojo pažymėjimą, skolinkitės ir skaitykite šias knygas 14 kalendorinių dienų el. knygų portale www.ibiblioteka.lt. Norėdami susipažinti su pasirinktos knygos ištrauka, galite pasinaudoti funkcija „Pavartyti“. Vienu metu galite skaityti 2 elektronines knygas, o naudojimosi jomis laikotarpį prasitęsti du kartus po 14 dienų, jeigu jos nėra rezervuotos kito skaitytojo.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir partneriais, pasitikdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 metų jubiliejų, parengė unikalių dokumentų parodą „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“. Nacionalinėje bibliotekoje paroda buvo iškilmingai atidaryta, daugelis žmonių dar spėjo aplankyti išskirtinių dokumentų ekspoziciją Valstybingumo erdvėje. Tačiau karantinas iš daugelio piliečių atėmė galimybę gyvai joje apsilankyti. Išradingi parodos organizatoriai rado sprendimą, kaip parodą pristatyti neribotam žmonių skaičiui. Siūlome pažiūrėti Nacionalinės bibliotekos sukurtą vaizdo įrašą apie šiuo metu Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą.

Kūrybinių dirbtuvių PATS SAU kuratoriai šiandien pasidavė velykinei nuotaikai ir „Rankdarbių namisėdoms“ tiesioginėje transliacijoje kvietė gaminti krepšelius velykiniams margučiams sudėti ir margučių ridenimo lovelį velykinėms varžytuvėms rengti.

Vaizdo žaidimai – reikšminga pramogų verslo pasaulio varomoji jėga. Dėl populiarumo ir savo poveikio vaizdo žaidimai priskiriami masinėms medijoms kaip pasakojimo ir vaizdavimo priemonė. Žaidimai tapo antra populiariausia veikla internete po vaizdo įrašų peržiūros: 2014-aisiais fiksuota 1,82 milijardo žaidėjų ir manoma, kad šis skaičius iki 2021 metų išaugs iki 2,7 milijardo. Tačiau, nepaisant didžiulio vaizdo žaidimų populiarumo, didėjančios jų įvairovės ir įvairialypės žaidėjų auditorijos, dar visai neseniai reikšmingo dėmesio tam, kokį poveikį jie daro žmonių mąstymui ir tarpkultūriniam bendradarbiavimui, skiriama nebuvo.

Užgriuvus tokiai visuotinei nelaimei kaip pandemija, natūraliai kyla klausimas, kuo remtis? Institucijų pajėgumais, situacijų valdymo patirtimi, individualia iniciatyva? Kiekviena pasaulio šalis ieško savojo kelio. Sprendimų gali būti įvairių: nevykę atmetami, pasiteisinę transliuojami plačiau, bet galop visi jie stipriau ar silpniau remiasi kultūros tradicija, kuri formuojasi šimtmečiais. Kinija savo kultūroje turi užkoduotą milžiniškų žmonių srautų valdymo patirtį, Švedijai artimesnis individualistinis, protestantų etikos suformuotas kelias.

Prieš pusantrų metų Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė lietuvių fotografo Andrejaus Vasilenko (g. 1985) eksponuota paroda „This is Vilnius“. Menininkas savo projektą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo 2014 metais. Šiuo metu jis turi per 7 tūkst. sekėjų. Projekto tikslai – fiksuoti Vilniaus miestą, supažindinti žiūrovus su alternatyviomis miesto istorijomis, populiarinti meninės, tiriamosios, dokumentinės fotografijos žanrą. Personalinė A. Vasilenko paroda Nacionalinėje bibliotekoje buvo pirmasis šio projekto pristatymas Vilniaus mieste. Nuo šiol galite pamatyti šią ekspoziciją ir virtualioje Nacionalinės bibliotekos parodų galerijoje čia ›.

Šiomis dienomis daugelis tėvų su vaikais praleidžia daugiau laiko kartu nei įprastai. Ir, nors sprendžiant tokio ilgesnio bendrabūvio bei darbo našumo dilemą, tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, laikas, praleistas drauge, neabejotinai gali būti smagus, įdomus ir praturtinantis. Tereikia šiek tiek išradingumo, atvirumo naujovėms bei kelių profesionalų patarimų. O pastarųjų tikrai apstu el. knygų portale www.ibiblioteka.lt. Štai keletas pavyzdžių.

Siaučiant COVID-19 pandemijai, daug informacijos apie ją galima rasti internete. Dauguma organizacijų, leidėjų, bibliotekų svarbiausią informaciją pateikia savo svetainėse, kad padėtų tyrėjams, medikams ir visuomenės sveikatos specialistams įveikti šią krizę.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Karantinas – tai priemonė užkirsti kelius epidemijai plisti. Pagrindinis šio laikino specialaus režimo tikslas yra apsaugoti save ir kitus visuomenės narius. Tačiau ir įvedus karantino apribojimus, visas valstybės gyvenimas staiga nesustoja.

2020 metus Lietuvos Respublikos  Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

Knyga visais laikais ir visose situacijose žmonėms buvo geriausias patarėjas, guodėjas, įkvėpimo šaltinis. Šiuo nelengvu laikotarpiu, kai gyvename labai apribotos socialinės komunikacijos sąlygomis, skaitymas gali mus sustiprinti, palaikyti, nuraminti – tuo įsitikinusios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė. Jos ragina tikslingai mėgautis skaitymu namuose ir pradeda laidų ciklą „Biblioterapija iš namų“.

Pristatome „Taylor and Francis“ duomenų bazės elektroninių knygų, kurias įsigijo Nacionalinė biblioteka, kolekciją. Šios knygos mūsų skaitytojams pasiekiamos iš asmeninių įrenginių. Kaip tai būtų galima padaryti, galite sužinoti čia.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numerį. Kviečiame skaityti Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko ir bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorės Jolantos Budriūnienės įžanginį numerio tekstą apie pirmojo Nacionalinės bibliotekos šimtmečio kelią ir ateities strategines kryptis.

Nacionalinė biblioteka ir valstybė (skaityti PDF ›)