Karantinas apribojo mūsų judėjimą, bet ne minties laisvę ar norą išmokti, sužinoti ką nors naujo, atrasti laiko dalykams, kuriems anksčiau jo vis nerasdavome. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje turime puikią progą šiuo laikotarpiu pasikalbėti apie mums rūpimus dalykus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas sveikina Nacionalinės bibliotekos bendruomenę: bendradarbius, kolegas, partnerius, ištikimus bibliotekos lankytojus, Pasaulinės kultūros dienos proga. „Liekame ištikimi kultūros darbuotojų misijai. Šiandienos neįprastos sąlygos mums visiems suteikė galimybę peržvelgti savo veiklas, išgryninti jas ir su naujomis idėjomis ir darbais žengti į priekį“, – sako prof. dr. R. Gudauskas.

Be jokios abejonės, skaityti popierinę knygą ar žurnalą daug maloniau nei elektroninę versiją – popieriaus šiugždėjimas, leidinio formatas ir su niekuo nesupainiojamas malonus naujo spaudinio kvapas... Tačiau kartais konkrečią informaciją pasiekti prireikia greitai ir lengvai. Arba – kaip karantino sąlygomis ­– gauti norimą popierinį leidinį ne taip paprasta.

Pasaulio banko misija – kovoti su skurdu ir gerinti žmonių pragyvenimo lygį ekonomiškai silpnose valstybėse. Plėtrą skatinantis bankas teikia konsultacijas dėl veiklos krypties, dalijasi turimomis žiniomis su žemas ir vidutines įplaukas gaunančiomis valstybėmis. Pasaulio bankas yra pasirengęs padėti valstybėms spręsti ekonominius iššūkius, kuriuos sukelia koronavirusas, užtikrinti nepaprastosios padėties finansavimą, teikti politines konsultacijas ir techninę pagalbą.

Europos viduramžių pasaulio vaizdas buvo labiau teleogiškas. Toks pasaulio tvarkos supratimas suteikia aiškumo ir ramina. Karvės reikalingos tam, kad duotų pieno, vištos – kad dėtų kiaušinius. Kvailos mintys egzistuoja, kad sudarytų foną protingoms. Teologinis folkloras išsaugojo istorinį anekdotą, tvirtinantį, kad anuomet kilo problemų tik dėl musių – kurių galų jos buvo sukurtos? Atsakymas pribloškia savo išradingumu: Kūrėjas sumąstė muses, kad zystų ir mieguistam vienuoliui neleistų užsnūsti prie Šventojo Rašto skaitymų.

Po ilgojo savaitgalio kūrybinių dirbtuvių PATS SAU kuratoriai toliau tęsia virtualias dirbtuves moksleiviams. Šį kartą jie ne tik virtualiai bendravo, bet ir kvietė keliauti, susipažinti su Australijos tradiciniu muzikos instrumentu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, bendradarbiaudami minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, kviečia į viešų paskaitų ciklą „Lietuvos žydų pasaulėžiūros pamatai“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia skaityti elektronines knygas iš įsigytos duomenų bazės „De Gruyter“ kolekcijos. Šios knygos pasiekiamos iš skaitytojų asmeninių elektroninių įrenginių. Kaip tai padaryti, galite sužinoti čia.

Šiandien norėtume pristatyti keletą leidinių pasaulio kultūros ir literatūros tematika.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kasmet (nuo 2003 m.) metų pradžioje skelbia kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai aptaria praėjusiųjų metų lietuvių autorių knygas ir išrenka kūrybiškiausias.

Kūrybiškiausias knygas galite skaityti namuose – portale ibiblioteka.lt. Skaityti gali visi, turintys LIBIS skaitytojo pažymėjimą arba užsiregistravę portale ibiblioteka.lt. Daugiau informacijos rasite čia ›

Išmintis teigia: laikas svaidyti akmenis, laikas juos rinkti.

2020 m. Velykos.

Karantininės. Nuotolinės. Kitokios. Tai vis žodžiai, lydintys šių metų šv. Velykas. Net ir šiuo nerimastingu laiku šventinės tradicijos išlieka. Dauguma jų keliasi į virtualiąją erdvę, tačiau esu tikras, kad Prisikėlimo jausmo mūsų širdyse neįveiks jokie laikini sunkumai.

Rašyti gali kiekvienas. O karantino laikotarpis gali būti puiki to paskata – gyvename laikotarpiu, kai rašymo „medžiaga“ tiesiog slenka mums pro akis. Antrojoje ciklo „Biblioterapija iš namų“ laidoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė kalba apie rašymą, jo sąsajas su biblioterapija, prasmę ir galimą naudą, kviečia rašyti ir dalytis savo atradimais.   

Krikščioniškasis pasaulis rengiasi švęsti svarbiausią metų šventę – šv. Velykas. Šįmet jos bus kitokios nei įprastai. Esamasis laikas, paženklintas fizinės atskirties, nerimo ar baimės, patvirtina, kaip kiekvienam iš mūsų reikalinga vidinė atrama, padedanti atlaikyti išbandymus. Sielos ramybės sąlyga – buvimas čia ir dabar, galbūt su knyga rankose. O jei visos turimos jau perskaitytos? Skaitykime elektronines.

Gerokai daugiau laiko praleisdami namuose, dažniau sukiojamės ir virtuvėje. Dabar, kai pirkinius ir apsilankymus parduotuvėse tenka planuoti kur kas kruopščiau nei įprastai, klausimas – „Ką šiandien valgysime?“ – gali sukelti visiškai nereikalingų diskusijų ir streso. Kad taip nenutiktų, kviečiame apsilankyti kultūros paveldo portale epaveldas.lt ir gardžių patiekalų idėjų pasisemti iš daugiau kaip prieš šimtmetį gyvenusių mūsų senolių.

Kūrybinių dirbtuvių PATS SAU kuratoriai šiandien vėl sveikinosi su jaunaisiais kūrėjais ir kvietė kartu išnarplioti galvoje susipynusių idėjų raizgalynę. Šį kartą, pasitelkę paprasčiausius buityje randamus daiktus, kūrė oru lengvai skriejantį lėktuvėlį.

Ugdymo procesui persikėlus į internetines platformas, tėvams kyla naujų iššūkių ir nemažai klausimų. Ar padėti vaikams mokytis? Kaip suprasti jų elgesį? Kas padeda motyvuojant savarankiškai atlikti užduotis?

Pirmų publikuotų Vilniaus geto memuarų autorius ir antinacistinio pasipriešinimo dalyvis, poetas Avromas Suckeveris Vilniuje nugyveno du trumpus ir audringus gyvenimus. Pirmas prasidėjo 1921-ais, kai Sibire netekęs tėvo, būdamas vienuolikos metų, Vilniuje apsigyveno kartu su mama. Tuo metu poetas mokėsi chederyje ir gimnazijoje, klausėsi kursų Vilniaus universitete, pradėjo rašyti ir skelbti poeziją. Šio gyvenimo svarbiausia dalis buvo draugystė su kitais žydų poetais ir dailininkais. Antrojo vilnietiško gyvenimo pradžią A. Suckeveriui ir jo šeimai – mamai ir žmonai – žymėjo 1941 m. įvykdyta nacių okupacija ir geto įsteigimas. Poetas, susidurdamas su tokiais nepakeliamais išbandymais kaip motinos ir naujagimio sūnaus praradimas, stebėdamas, kaip Vilniaus žydai nušluojami nuo žemės paviršiaus, toliau rašė poeziją, tik jau visiškai kitokią, tarsi pakeitusią veidą, kovojančią su nebūtimi.

Ieškote dokumento, nuotraukos, iliustracijos, piešinio? Kaip tai galėtumėt padaryti, neišeidami iš namų?