Pokalbis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra tapusi svarbia šalies kultūros lauko veikėja, intensyviai puoselėjančia prasmingus ryšius su šiandienos ir ateities vartotojais. Kaip pavyko to pasiekti, su Nacionalinės bibliotekos vadovu prof. dr. Renaldu Gudausku kalbasi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.
Vilniuje 1925 m. įsteigtas Žydų mokslo institutas YIVO atliko kritiškai svarbų vaidmenį renkant ir studijuojant Europos ir pasaulio žydų istoriją, jidiš kalbą, senovinę ir modernią literatūrą bei liaudies kūrybą, žydų teatrą, pedagogiką ir jaunimo problemas, socialinį ir ekonominį žydų gyvenimą. Nacių okupacijos nutraukta instituto veikla Vilniuje buvo pratęsta Niujorke, kur YIVO veikia ir šiandien. Paroda, kurią sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, atspindi platų vilnietiško YIVO akademinių ir socialinių ryšių bei atliktų darbų spektrą.
Tęsiame pažintį su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigytomis „Taylor & Francis“ kolekcijos viso teksto el. knygomis. Visas įsigytų el. knygų sąrašas.
2022 m. gruodžio 16 d. Lietuvos ambasadoje Vašingtone vykusioje diskusijoje „Lietuvos-JAV diplomatinių santykių šimtmetis: vakar, šiandien ir rytoj“ dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius. Diskusijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė JAV Audra Plepytė, įžanginį žodį tarė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Diskusijoje taip pat dalyvavo JAV lietuvių visuomenininkas Viktoras Nakas ir Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Kęstutis Girnius.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, trečią kartą surengė kūrybiškiausios anotacijos konkursą. Skaitytojai daugiau nei mėnesį siuntė mėgstamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.
Kviečiame pasinerti į švenčių laukimo nuotaiką – Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje pavartyti kalėdinius leidinius, pasiklausyti muzikos, atrasti garso įrašus ir natas šventinei nuotaikai sukurti.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė paslaugų pagal Kultūros paso programą paraiškų priėmimą, kuris vyko naujoje Kultūrinės edukacijos sistemoje. Pasibaigus kvietimui, paaiškėjo, kad kultūros įstaigos ir organizacijos, taip pat kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 958 paraiškas, Kultūros paso programai siūlydami savo edukacines kultūros ir meno paslaugas, skirtas 1–12 klasių mokiniams.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių poetui, publicistui, kritikui, vertėjui Heinrichui Heine’ei (1797 12 13–1856 02 17) skirta knygų ekspozicija.
Gerbiami lankytojai,
Informacinės visuomenės plėtros komitetas informavo, kad dėl nustatytų gedimų laikinai gali būti prarasta prieiga prie informacinių sistemų, įskaitant ir ibiblioteka.lt, epaveldas.lt ir naujas.kulturospasas.lt. Jei nepavyksta tinkamai pasinaudoti paslaugomis, rekomenduojama šiek tiek palaukti ir bandyti iš naujo. Esame informuoti, kad sutrikimai šalinami.
Rugsėjo 8 dieną mirus Jungtinės Karalystės monarchei Elžbietai II, pasaulio dėmesys dar kartą nukrypo į karališkąją šeimą: apžvelgta ištisa septynis dešimtmečius trukusi karalienės buvimo soste epocha, apkalbėta sosto paveldėjimo tvarka, belaukiant Karolio III karūnavimo, aptarinėjamas princo Hario ir jo žmonos Megan elgesys, prisiminta ir tragiškai žuvusi velionės marti princesė Diana. Iškart po Elžbietos II mirties lietuvių kalba pasirodžiusi britų žurnalisto Matthew Dennisono parašyta biografija „Karalienė“ greitai pateko į perkamiausių ir skaitomiausių knygų sąrašus.
Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetis. Šia proga Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas renginių ciklas, skirtas artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų. Renginių ciklą oficialiai atvėrė Japonijos ambasados ir Nacionalinės bibliotekos parengta paroda „Ryšiai / Kizuna“, kurioje eksponuojamos knygos ir kiti Lietuvą su Japonija kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais saistantys dokumentai.
Vienas pagrindinių pradėtos šimtmečio minėjimo programos ciklo renginių yra japonų kino programa. Joje – trys šiuolaikiniai japonų filmai: kino meistro Hirokazu Kore-edos drama „Vagiliautojai“ (2018), pagal Haruki Murakami apsakymą sukurtas „Drive My Car“ (2021) ir garsaus japonų animacinio kino kūrėjo Makoto Shinkai filmas „Orų mergaitė“ (2019).
Gruodžio 7–8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinis forumas apie ankstyvojo skaitymo skatinimą. Jame dalyvavo vaikų skaitybos, vaikų literatūros tyrėjai ir specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimais, diskusijomis ir edukacinėmis veiklomis siekta sutelkti ne tik specialistų, bet ir esamų ar būsimų tėvų bendruomenę bei tarpusavyje pasidalinti gerosiomis patirtimis, patarimais ir tarptautinių tyrimų rezultatais. Kaip keičiasi ankstyvojo skaitymo įpročiai prasidėjus skaitymo skatinimo iniciatyvoms Lietuvoje ir užsienyje? Kokią naudą vaikams ir šeimoms galėtų suteikti šių metų forumo dalyvių aptariamos metodinės priemonės?
Gruodžio 7 d. Seime Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija surengė diskusiją dėl istorijos politikos Lietuvoje.
Tęsiame pažintį su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos naujai įsigytomis „Taylor & Francis“ kolekcijos viso teksto el. knygomis. Visas įsigytų el. knygų sąrašas. Norėdami skaityti šias el. knygas ne bibliotekoje prisijunkite nuotoliniu būdu. Bibliotekoje jos prieinamos portale ibiblioteka.lt.
Iki sausio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima susipažinti su antrosios nacionalinės Lietuvos kaligrafijos parodos ekspozicija. Joje pristatoma Lietuvos kaligrafija – nuo klasikinės iki Rytų Azijos tradicijos.
Lapkričio 29 d. pasirašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir naujienų agentūros ELTA bendradarbiavimo sutartis. Susitarimą patvirtino dokumentą pasirašę įstaigų vadovai – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir agentūros ELTA direktorė Daiva Juozaitytė. Institucijos susitarė stiprinti ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, šviesti ir informuoti visuomenę apie visuomeninius reiškinius.