Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras pristato britų autoriaus Simon Jenkins leidinį „Trumpa Anglijos istorija“ (iš anglų kalbos vertė Elena Belskytė).

Vasario 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidarytas knygynas (II a. prie Registracijos ir informacijos punkto), jame prekiaujama Nacionalinės bibliotekos ir 2023 m. prie jos prisijungusio Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidiniais. Lankytojus kviečiame įsigyti naujų ir anksčiau išleistų mokslo ir mokslo populiarinamųjų leidinių, enciklopedijų, dvikalbių ir daugiakalbių terminų, lingvistinių žodynų, albumų, bibliografinių ir kitų leidinių, periodinių žurnalų „Gimtoji kalba“ ir „Tarp knygų“.

Kultūros ministro įsakymu patvirtintas naujas Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuriame – 835 naujos kultūrinės edukacijos paslaugos visų klasių mokiniams. Kultūros paso ekspertų komisija naujas kultūros įstaigų ir organizacijų, edukatorių ir menininkų pasiūlytas paslaugas atrinko vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, kuriame nustatyti paslaugų atrankos kriterijai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2022 m. gruodžio 22 d. pasirašė trišalę penkerių metų mokslinio bendradarbiavimo sutartį su Tekstų tyrimo ir istorijos institutu (l’Institut de Recherche et d’Histoire des Textes, toliau – IRHT, https://www.irht.cnrs.fr/) ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu  (toliau – LKTI).

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame dalyvauti mokymuose, kuriuose susipažinsite su valdžios institucijų ir kasdienėmis elektroninėmis paslaugomis, išmoksite naudotis duomenų bazių paieška, sužinosite, kaip rasti reikalingus Lietuvos teisės aktus, teismų praktikos bylas ar kitą informaciją.

„Didžiulis džiaugsmas, kai padedi kitiems, eidamas šiuo tau duotu ribotu gyvenimo keliu.“
Juozas Kazickas 

Nacionalinė biblioteka kviečia skaitytojus naudotis prenumeruojamomis lietuviškomis duomenų bazėmis, kuriose rasite išskirtinį turinį, svarbiausias naujienas, teisinius dokumentus bei standartus ir mokiniams skirtas el. knygas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka džiaugiasi galėdama pristatyti naują leidinį –atvirosios prieigos mokslinių straipsnių rinkinį anglų kalba „Theatrum Libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe“ (Vilnius, 2022). Jį sudarė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėjos dr. Milda Kvizikevičiūtė ir dr. Viktorija Vaitkevičiūtė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių kultūros atašė veiklos dokumentų fondas papildytas naujais dokumentais. Juos perdavė 2019–2021 m. kultūros atašė Kinijai ir Pietų Korėjai pareigas ėjęs Tomas Ivanauskas. Pasak jo paties, visas darbo laikotarpis skirstytinas „į keletą skirtingų etapų – intensyvi pradžia, COVID-19 pandemija, popandeminis laikotarpis, politinė pandemija ir darbas iš Lietuvos“. Tai lėmė ir netolygų darbo intensyvumą, įvairesnius nei įprasta darbo rezultatus. Perduotame archyve išskirtinai gausu  publikuotų dokumentų: knygų, katalogų, iliustruojančių leidybinio darbo intensyvumą.

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje rašome apie Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėjos Jurgos Bardauskienės ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovo Donato Kubiliaus gerus darbus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Tobulėjant informacijos šaltinių skaitmeninimo technologijoms, virtualių bibliotekų populiarumas pasaulyje sparčiai auga, todėl kviečiame skaitytojus susipažinti su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamais „Emerald Management eJournals Collection“ viso teksto moksliniais elektroniniais žurnalais, nagrinėjančiais skaitmeninės bibliotekos kūrimą, jos valdymą ir perspektyvas. Visą įsigytų elektroninių žurnalų kolekcijos sąrašą rasite čia. Norėdami skaityti šiuos elektroninius žurnalus ne bibliotekoje prisijunkite nuotoliniu būdu.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta prancūzų rašytojo Stendhal’io (1783 01 23–1842 03 23) knygų ekspozicija.

Daugelis šiemet mokyklą baigsiančių abiturientų gimė jau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Naujoji karta augo laisvoje ir europietiškoje Lietuvoje, turi savitą požiūrį į pasaulį ir jo problemas.

Sausio 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso projekto „Mozės klajonės“ paroda. Joje pristatomos daugiau nei dvidešimties skirtingų menininkų kūrybinės interpretacijos, paremtos išlikusiu tautodailininko Jakovo Bunkos skulptūros „Platelių Mozė“ fragmentu, simbolizuojančios amžinybę, laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus papildė žurnalistikos pedagogo, spaudos, literatūros ir kultūros istoriko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario doc. dr. Broniaus Raguočio (1929–2021) ir knygotyrininkės, bibliotekininkystės pedagogės, vaikų knygų tyrėjos doc. dr. Genovaitės Raguotienės (1931–2022) rankraštinis archyvas bei nemaža dalis asmeninės bibliotekos knygų. Juos Nacionalinei bibliotekai padovanojo mokslininkų artimieji.

Šias laikais nuolat nardome po milžiniškus informacijos srautus, kuriuose lengva paklysti, nes nežinome, kuri informacija patikima ir pateikta srities profesionalų. Duomenų bazėse pateikiami jau patikrinti moksliniai šaltiniai – elektroninės knygos, žurnalai ir straipsniai, kurie nuolat atnaujinami ir pasiekiami iš bet kurio pasaulio krašto.

1323 m. sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške visiems krikščionims, ypač iš Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno, „žymiųjų miestų“, pirmą kartą paminėtas „mūsų miestas Vilnius“. Kviesdamas kalvius, račius, kurpius, sidabrakalius, kailiadirbius, malūnininkus, gydytojus, riterius, žvejus, kitų svarbių profesijų atstovus su šeimomis atvykti ir čia įsikurti, Gediminas pradėjo Lietuvos sostinės rašytinę istoriją. Šiemet minėdami 700-ąjį miesto gimtadienį džiaugiamės Vilniaus šlovingais amžiais, jo gyvybingumu, tolerancija, atvirumu, gebėjimu atsitiesti po karų, marų ir badų.