Garsios moterys. Kompozitorė Juta Pranulytė. S02E03

Seniausias išlikęs chorinio dainavimo pavyzdys yra Senovės Graikijos „Delfų giesmės“ (II a. pr. Kr.). Dainavimas didelėmis grupėmis (tiek unisonu, tiek skirtingais balsais) yra neatsiejama daugelio kultūrų tradicinės muzikos dalis. Ankstyvoji, religinio pobūdžio chorinė muzika priverčia susimąstyti, ar tais laikais žmonės rašė mažiau sudėtingą muziką, ar muzikos kompleksiškumas buvo padiktuotas erdvių, kuriose chorai dainuodavo, t.y. didelių bažnyčių su aidinčiais skliautais.

Šiame epizode kartu su kompozitore Juta Pranulyte aptarėme muzikos komponavimo balsams ir erdvėms principus, žmonių balsų dokumentavimą ir dokumentinę muziką kaip atskirą žanrą.

„Garsios moterys“ – tai pokalbių ciklas su moterimis, kuriančiomis garsą. Šiuose pokalbiuose išgirsite istorijas apie tai, kaip kompozitorės, atlikėjos, audio dokumentalistės, įrašų inžinierės nusprendžia susieti savo gyvenimus su garsu, kaip moterys per garsą ir muziką išreiškia save, komunikuoja su pasauliu ir jį keičia.

Tinklalaidės autorė – Nacionalinės bibliotekos garso režisierė Katarzyna Bitowt.

Nauji tinklalaidės epizodai publikuojami kas antrą trečiadienį platformoje Spotify ir Nacionalinės bibliotekos mediatekoje. Visus epizodus nuo šiol taip pat rasite ir Nacionalinės bibliotekos YouTube kanale, grojaraštyje Garsios moterys.

Foto – Marija Mireckaitė.