Mediateka

„Lietuvos nacionalinę biblioteką, kaip labai svarbią mūsų šalies kultūros instituciją, matau iš kelių kertinių pozicijų. Visų pirma – kaip atminties instituciją, kurioje atminties išsaugojimo funkcija turi būti praplėsta ir skaitmeninių formatų dokumentų išsaugojimu ateities kartoms. Antra, tai biblioteka, kurios paslaugų vartotojų įvairovė yra labai didelė, ir mes turime siekti geriausių vartotojų patirčių kiekvienam segmentui. Ir trečia, Nacionalinė biblioteka yra visą šalies bibliotekų sektorių telkianti institucija“, – sako pirmoji per 105 LNB veiklos metus bibliotekos vadovė moteris, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, su kuria tinklalaidėje kalbamės apie jos pirmuosius metus Nacionalinėje bibliotekoje, bibliotekų drąsą kintančiose aplinkose, iššūkius ir stiprybes jiems nugalėti.

„Pilietiškumas – mūsų santykis su valstybe, kuris gali būti skirtingai išreikštas veiksmais“, – teigia komunikacijos specialistė, visuomenininkė Luka Lesauskaitė, su kuria tinklalaidėje kalbamės apie pilietiškumą, piliečių mokslą ir bibliotekų vaidmenį kuriant visuomenės vertybinius pamatus bendruomenėse.

Svarbiausia įkvepianti jėga vedliams po istorinį ir kultūros paveldą – meilė savo miestui ar tiriamam objektui. Ekskursijos, vietovių ir pastatų ypatybes atskleidžiančios atrakcijos, gidų išradingumas ir charizma padeda atrasti ar naujai pamatyti miestus ir jų fragmentus. Išmoningų gidų atradimai niekada nesibaigia, o jų dėka miestai ir  pastatai kalba ir istorija tęsiasi.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunimo skyrius vienija jaunuosius bibliotekų specialistus, skatina juos siekti aukštesnių kompetencijų, domėtis profesinių veiklų naujovėmis, dalyvauti įvairiose tarptautinėse veiklose. Kaip vieną esminių Jaunimo skyriaus vertybių jo koordinatorė Martyna Malienė įvardija tai, kad jaunas žmogus čia nėra vienas – jis turi bendraminčių, savo amžiaus kolegų. Savo komentare Martynai antrina ir neseniai pirmus darbo metus bibliotekoje baigęs dr. Leonas Nekrašas: jaunam žmogui atsidurti ženkliai vyresnių žmonių apsuptyje yra iššūkis. Dirbti ir burtis jaunimą motyvuoja bendra pasaulėžiūra, supratimas, pagarba atliekamam darbui.

Pastaruoju metu vienas po kito pasirodė du Nacionalinės bibliotekos bibliografiniai leidiniai – „Vilnius“ ir „Vydūnas“.

Apie bibliografinių leidinių rengimo trukmę, komandinį darbą, informacijos šaltinių paieškas, bendradarbiavimą su kitomis bibliotekomis kalbamės su dr. Tomu Petreikiu. Dr. Rima Cicėnienė savo komentare pritaria pašnekovui dėl bibliografinių rodyklių rengimo būtinybės.

Informacijos išteklių valdymas – viena esminių kiekvienos bibliotekos veiklos sričių. Šią sritį sudaro visa grandinė procesų, kuriems vykdyti būtini ne tik profesiniai įgūdžiai ir kompetencijos, bet ir geras teisinių pagrindų išmanymas. Vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių bibliotekų informacijos išteklių valdymo procesus, yra Bibliotekų fondų apsaugos nuostatai, kurių nauja redakcija įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d. Kaip ir kokius informacijos išteklių valdymo procesus ji pakeis?

Bibliotekos keičiasi. Jos tampa ne tik žinių vieta, bet ir erdvėmis, į kurias norisi grįžti, nes jose kuriamos geros patirtys. Tačiau net maža ir kukli erdvė gali tapti patrauklia, nes tą trauką sukuria joje esantys žmonės. Nuolatinis užimtumas, dideli švietimo ir kultūros specialistų darbo krūviai kartais užgožia motyvaciją ir kūrybiškumą. Tačiau sukurtas žmogiškasis ryšys, tarpusavio pasitikėjimas padeda sukurti edukacijų stebuklą.

Skaitymas – vienas pagrindinių žmogaus įgūdžių, lydintis jį nuo pat vaikystės. Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento siekis – užauginti pirmąją kartą vaikų, kuriems skaitoma nuo pat jų pirmųjų dienų. Kokios priemonės, būdai ir formos naudojami ankstyvojo skaitymo skatinimui? Kodėl akcentuojama tėčių skaitymo svarba? Kalbamės su Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo departamento (LNB VJLD) direktore Goda Baranauskaite-Dangoviene.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka veikia daugiau kaip 100 metų (įkurta 1920 m.) ir yra svarbi miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Jos padaliniai mieste kuria ir puoselėja savo bendruomenes ir tradicijas. Biblioteka pasižymi inovatyviomis veiklomis, iniciatyvomis, švietimo ir kultūros sričių jungčių kūrimu, yra atvira bendradarbiavimui.  

EIFL (Electronic Information for Libraries) – bibliotekų srityje veikianti ne pelno organizacija, kurios tikslas – žinių prieigos suteikimas besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse Afrikos, Azijos Ramiojo vandenyno, Europos ir Lotynų Amerikos šalyse. Tinklaveikos ir skaitmeniniame pasaulyje EIFL padeda pasiekti ir naudoti informaciją švietimui, mokymuisi, tyrimams ir tvariam bendruomenių vystymuisi.

UAB „Asseco Lietuva“ (anksčiau – „Sintagma“) įžengė į Lietuvos bibliotekų pasaulį dar paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. Produktyvus bendradarbiavimas, esminių IT produktų kūrimas tęsiasi jau beveik tris dešimtmečius. UAB „Asseco Lietuva“ daug metų remia Lietuvos bibliotekų ir bibliotekų bendruomenių veiklas, reikšmingus, tradicinius bibliotekų ir bibliotekų asociacijų renginius ir šventes.

Nuo 2024 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka siūlo naują paslaugą – penkiais maršrutais kursuojantį bibliobusą. Tai moderni mobili minibiblioteka, kurioje vartotojai gali gauti visas bibliotekos paslaugas. Idėjos sumanytojai nesustoja – planuoja plėsti bibliobuso maršrutus, siūlyti naujas paslaugas, pasiekti prie ežerų besiilsinčius vilniečius ir plėtoti ryšius su bendruomenėmis. Apie sostinės gatvėmis riedantį bibliobusą kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininke Inga Vaičiulionyte.

Atsakingos valstybės struktūros kasmet atlieka grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita pristatoma visuomenei itin sudėtingame kontekste. Apie grėsmes iš iššūkius mūsų šaliai ir jos piliečiams, kylančius realiame ir virtualiame lygmenyse, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto keliamus pavojus ir bibliotekų vaidmenį, stiprinant visuomenės atsparumą ir kritinį mąstymą, kalbamės su Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos skyriaus vadove dr. Aurelija Vernickaite.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (NLBS) – jau beveik ketvirtį amžiaus (nuo 2000 m.) vykstantis, tradicija tapęs savaitės trukmės mūsų šalies bibliotekininkų bendruomenės renginys, kasmet rengiamas paskutiniąją balandžio savaitę. Kaip ir kasmet, jos metu bus apdovanoti geriausieji praėjusių metų bibliotekininkai, neseniai atnaujintoje Ąžuolyno bibliotekoje vyks konferencija, taip pat vyks gausybė renginių visų tipų bibliotekose.

„Biblioteka mane užaugino ir dabar aš esu bibliotekos ambasadorė“, – sako  šios tinklalaidės pašnekovė Greta Kėvelaitienė. Per beveik 10 darbo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (PAVB) metų ji sukaupė nemenką vadybinės patirties bagažą – pradėjusi dirbti bibliotekoje kultūros vadybininke, vėliau vadovavo trims skirtingiems jos skyriams. Nuo 2024 m. sausio 3 d., laimėjusi konkursą, Greta vadovauja visai bibliotekai.