Mediateka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Per dvidešimtąjį amžių daugelyje mūsų gyvenimo sričių yra fiksuojama daugybė nusistovėjusių, tradicija virtusių hierarchinių santykių. Dabar daugeliu atvejų jie jau yra inertiški ir sukelia pokyčių bei kardinalaus pervertinimo poreikį. Šiandiena su dirbtinio intelekto įsiveržimu į daugelį gyvenimo sričių, politinių pokyčių dinamika, kultūrinių ir komunikacinių stereotipų griūtis demonstruoja kritišką visuomenių požiūrį į daugelio hierarchinių santykių egzistavimą. Šiems klausimams ir yra skiriamas šis seminaras-diskusija.

Kas yra fantastinė literatūra? Kur jos ištakos, ar visada galima atskirti mokslinę ir maginę fantastiką (fantasy)? Kaip nutiko, kad šis žanras įgijo milžinišką įtaką kultūrai, popkultūrai ir kontrkultūrai? Kokie šio žanro pagrindiniai autoriai, temos, ir kodėl ją skaito milijardai? Kuo žavi daugiatomiai romanai (virstantys ilgiausiais serialais), ką jie atskleidžia apie mus ir visuomenę? Ir kaip nutiko, kad Lietuvoje fantastika vis dar laikoma menkaverte literatūra? Kviečiame apie tai pasikalbėti mokytojus, bibliotekininkus ir visus, kam įdomu tai, ko nemoko mokykloje.

Ar lietuviai skaito mažiau? Kokias temas, literatūros žanrus renkasi, kokiais būdais gauna pačią skaitomą lektūrą ir ar populiarėja garsinės knygos bei elektroniniai leidiniai? Konkrečių atsakymų ir tikslesnių, statistika paremtų duomenų apie tai neturėjome nuo 2015 m., kai VšĮ „Laikas skaityti“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“). Kultūros ministerijos iniciatyva šių metų kovo 20 d. – balandžio 5 d. rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ surinko reprezentatyvių duomenų, o juos apibendrino tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“.