Mediateka

2025-ieji metai žymi ypatingą sukaktį – minime 150-ąsias vieno iškiliausių lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines.

Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atveriama 9-oji menininkės Jolitos Vaitkutės ciklo „Pabudę iš knygų“ dalis – M. K. Čiurlionio portretas, sukurtas iš Nacionalinės bibliotekos fondo knygų autorine menininkės J. Vaitkutės technika.

Institutas „Liberalis“ ir Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kviečia į liberalių diskusijų klubą pasvarstyti „Koks bus pasaulis su Donaldu Trumpu?“

Sausio 24 d., minint Tarptautinę švietimo dieną, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Švietimo erdvė“. Renginys subūrė edukologus, architektus, mokyklų bendruomenių narius ir visus, neabejingus pasvarstyti ir pasidalyti mintimis, kokia aplinka švietimo procesą galėtų papildyti, padaryti efektyvesnį, koks yra miesto, visuomenės, viešųjų institucijų ir verslo vaidmuo jauno žmogaus tobulėjimo kelyje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko išskirtinio leidinio „Ex libris Bibliothecae nationalis Lituaniae“, skirto  paminėti Nacionalinės bibliotekos 105 metų sukakčiai, pristatymas. Šis leidinys – tai įvairialypis pasakojimas apie Lietuvos knygos kultūros istoriją, atskleidžiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomo XIV–XIX a. rankraštinio ir spausdintinio dokumentinio paveldo svarbą bei istorinę reikšmę. 

Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetu jau šeštąjį kartą organizuoja renginį, skirtą strategiškai numatyti ir įvertinti įvairiems įvykių scenarijams (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2025 m. vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga bandė šį sprendimą užgniaužti grasinimais, ekonomine blokada ir jėgos naudojimu. Tuo metu tarptautinis Lietuvos laisvės kovos palaikymas buvo gyvybiškai svarbus.

V. Tarasovas – vienas žymiausių mūsų šalies menininkų. Muzikantas, perkusininkas, režisierius ir pedagogas, būdamas 14 m., savo kūrybinį kelią pradėjo grodamas Archangelsko džiazo ir estradiniuose ansambliuose. 1966–1967 m. studijavo Leningrado konservatorijoje, tačiau už džiazo sklaidą buvo iš jos pašalintas. Nuo 1967 m. gyvena ir kuria Lietuvoje.

Tai  pokalbis su vienu žymiausių mūsų šalies menininkų Vladimiru Tarasovu apie viso gyvenimo kūrybą.

Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo lietuvių raštijos pradininko Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“, išleistą tūkstantis penki šimtai devyniadešimt pirmais metais Karaliaučiuje.

Lapkričio 26 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija tema „Porinkiminė situacija Lietuvoje: pasekmės ir perspektyvos“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Per dvidešimtąjį amžių daugelyje mūsų gyvenimo sričių yra fiksuojama daugybė nusistovėjusių, tradicija virtusių hierarchinių santykių. Dabar daugeliu atvejų jie jau yra inertiški ir sukelia pokyčių bei kardinalaus pervertinimo poreikį. Šiandiena su dirbtinio intelekto įsiveržimu į daugelį gyvenimo sričių, politinių pokyčių dinamika, kultūrinių ir komunikacinių stereotipų griūtis demonstruoja kritišką visuomenių požiūrį į daugelio hierarchinių santykių egzistavimą. Šiems klausimams ir yra skiriamas šis seminaras-diskusija.

Kas yra fantastinė literatūra? Kur jos ištakos, ar visada galima atskirti mokslinę ir maginę fantastiką (fantasy)? Kaip nutiko, kad šis žanras įgijo milžinišką įtaką kultūrai, popkultūrai ir kontrkultūrai? Kokie šio žanro pagrindiniai autoriai, temos, ir kodėl ją skaito milijardai? Kuo žavi daugiatomiai romanai (virstantys ilgiausiais serialais), ką jie atskleidžia apie mus ir visuomenę? Ir kaip nutiko, kad Lietuvoje fantastika vis dar laikoma menkaverte literatūra? Kviečiame apie tai pasikalbėti mokytojus, bibliotekininkus ir visus, kam įdomu tai, ko nemoko mokykloje.

Ar lietuviai skaito mažiau? Kokias temas, literatūros žanrus renkasi, kokiais būdais gauna pačią skaitomą lektūrą ir ar populiarėja garsinės knygos bei elektroniniai leidiniai? Konkrečių atsakymų ir tikslesnių, statistika paremtų duomenų apie tai neturėjome nuo 2015 m., kai VšĮ „Laikas skaityti“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“). Kultūros ministerijos iniciatyva šių metų kovo 20 d. – balandžio 5 d. rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ surinko reprezentatyvių duomenų, o juos apibendrino tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“.

Demokratijos kokybė priklauso ne tik nuo efektyvios demokratinių institucijų veiklos, bet ir nuo piliečių požiūrių.