Mistinį Moišės Kulbako romaną „Mesijas, Efraimo sūnus“ (Odilė, 2021) skaito ir analizuoja jo vertėjas literatūrologas, poetas, Vilniaus universiteto docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas. Skaitymus veda žydų istorijos ir kultūros tyrėja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Tai pirmasis knygos pristatymas viešojoje erdvėje po Tarptautinės Vilniaus knygų mugės. Dr. M. Kvietkausko žodžiais, M. Kulbako romanas – maištinga mistika, siekianti išjudinti skaitančiojo sąmonę. Vertėjo teigimu, prieš šimtą metų rašytas tekstas skaitytoją gali nustebinti savo postmoderniais sąskambiais, primenančiais Ričardo Gavelio ar Sigito Parulskio prozą: „Tai buvo ir pats drąsiausias berlynietiškas Kulbako eksperimentas, atvira, daugybę klausimų kelianti provokacija, posūkis avangardo kryptimi.“
Renginių ciklo „Pasimatymai su žydų literatūra“ tikslas – pristatyti turtingą Lietuvos žydų literatūrą, skatinti visuomenę domėtis jidiš kultūra, kuri yra neatsiejama Lietuvos daugiatautės kultūros dalis. Susitikimuose skaitomi, komentuojami ir aptariami nauji bei klasikiniai jidiš kalba parašyti prozos ir poezijos tekstai, pristatomos jų parašymo aplinkybės, interpretuojamas ir aiškinamas istorinis bei kultūrinis kontekstai. Susitikimus veda vertėjai, literatūrologai, judaikos tyrėjai.
Ciklą „Pasimatymai su žydų literatūra“ rengia Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras ir Tarptautinis jidiš centras Vilniuje.
Magiškąjį realizmą primenančiu stiliumi parašytas romanas pasakoja apie Mesijo atėjimą sunkiais laikais į Lietuvos ir Gudijos žemes. Tikrovė pinasi su regėjimais, o Nukryžiuotasis nulipa nuo seno kryžiaus ir leidžiasi į kelionę po pasaulį. „Sunku suprasti, ar vyksta mistinis apsireiškimas, ar groteskiškas karnavalas“, – rašo vertėjas, literatūrologas M. Kvietkauskas.
Rankraštis leidyklai Berlyne buvo įteiktas 1922 m., pasirodė 1924-aisiais, pataisytas leidimas išleistas 1929 m. Vilniuje.
M. Kulbakas (1896–1928) gimė Smurgainyse, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo apsigyveno Vilniuje, čia debiutavo kaip poetas. Trumpai pagyvenęs Berlyne, į Vilnių grįžo 1923 m., kur gyveno iki 1928-ųjų. Vilniaus laikotarpį M. Kulbako kūrybos tyrinėtojai laiko pačiu sėkmingiausiu ir laimingiausiu: rašytojas aktyviai dalyvavo miesto literatūriniame gyvenime, darė stiprią įtaką kitiems literatams, dirbo pedagoginį darbą, publikavo savo kūrinius, jo kūryba buvo vertinama Europoje ir pasaulyje. 1928 m. M. Kulbakas persikėlė į Minską. 1937 m. Stalino režimo buvo paskelbtas liaudies priešu, jo kūriniai uždrausti, o pats rašytojas suimtas ir nužudytas.
