Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap

Mediateka

„2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. iššūkiai. scenarijai“

Gruodžio 20 d. (trečiadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje organizuojama tradicinė įžvalgų konferencija-forumas „2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Jau penktą kartą organizuojamas renginys skirtas strategiškai numatyti ir įvertinti įvairius įvykių scenarijus (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2024 metais vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

Praėjusiųjų metų konferenciją, sulaukusią plataus atgarsio, rengė Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas.

Teminiu požiūriu įžvalgų konferenciją-forumą tradiciškai sudaro trys blokai.

Bendrų svarstymų panorama („Didžiosios tendencijos ir Lietuva. Ko laukti 2024-aisiais?“) susijusi su pasauliniais procesais – nuo klimato kaitos, kokybinių technologinių virsmų (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto) ir skaitmeninimo (hipersusietumo) iki ekonominių, geopolitinių ir demografinių pokyčių.

Didžioji dalis šių pasaulinių procesų Lietuvai, Europos Sąjungos (ES) narei, daro įtaką per ES struktūras. Europos Komisijos 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje analizuojama, kaip siekti Europos atviro strateginio savarankiškumo užtikrinant tvarumą ir žmonių gerovę, apžvelgiami pagrindiniai šiandienos pasauliniai iššūkiai. Pirma, pereinant prie darnesnio vystymosi reikia dar neturinčių precedento investicijų, jas sunku sutelkti dėl lėto ekonomikos augimo, didelių palūkanų normų, nemažėjančios infliacijos ir neoptimistinių lūkesčių. Antra, ES labai trūksta darbuotojų, turinčių žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingą kvalifikaciją. Trečia, ES kuriant naują ekonomikos modelį, orientuotą į žmonių gerovę ir aplinkos kokybę, kai ekonomikos augimas atsiejamas nuo išteklių naudojimo, būtų paskatų pereiti prie tvaresnės gamybos ir vartojimo, susiduriama su valstybių grupių (kaip antai BRICS) siekiu didinti įtaką ir peržiūrėti globalias žaidimo taisykles. Ketvirta, kintantys geopolitiniai poslinkiai daro didelį poveikį viešajai nuomonei ir vyriausybių veiksmams visame pasaulyje, todėl vis sunkiau bendradarbiauti pasauliniais klausimais tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ar energetikos pertvarkos.

Antras įžvalgų lygmuo („Regioniniai procesai ir nacionalinio saugumo problematika. Pagrindiniai 2024-ųjų siužetai“) yra arčiausiai ašinės šių metų konferencijos temos „Karas prieš pasaulio tvarką, jo poveikis Lietuvai“. Karo procesų (tiek latentinio – su Gudija (Baltarusija), Rusija, Kinija), tiek karštojo (Ukrainoje, Izraelyje) pasekmės svarstomos ekonominiu, finansiniu, demografiniu, tautinės integracijos, socialinės rūpybos ir švietimo politikos aspektais.

Paskutinė įžvalgų konferencijos dalis skirta Lietuvai – „Esame pasirengę ar ne? Lietuviški 2024-ųjų raidos scenarijai“.

Taip pat žiūrėkite