V. Gerulaičio paskaitų ciklas apie L. van Beethoveną: „Beethoveno simfoninė kūryba“

Milijonai žino Penktosios simfonijos „likimo“ motyvą ir Devintosios „džiaugsmo“ temą. Abi jos simbolizuoja Beethoveno muzikos esminį kontrastą: nepalenkiamą pasipriešinimą ir visuotinį džiūgavimą.

Tarp jų – beethoveniškų aistrų okeanas. Riaumoja arba medituoja. Didysis vandenynas. Nors, greičiau – Atlanto vandenyno gelmių rūstybė ir taiki pakrančių žydrynė. Žinoma, visi ir visokie vaizdiniai – menki ir juokingi, žodžiai – taip pat. Beethoveno Trečioji – Penktoji – Devintoji yra Europos simfoninės minties etapai. Jie atveria visos europinės muzikos novatoriškus ieškojimus ir atradimus. Beje, ar neįdomu, kodėl jo amžininkai ir vyresnieji kolegos Haydnas parašė 104, Mozartas – per 50 simfonijų, o Beethovenas tik 9...