Alfa ir omega. Graikų abėcėlė

Jei nori suprasti šį pasaulį – žiūrėk į senovės graikus. Ką apie dabartį gali pasakyti tolimi amžiai prieš Kristų, laikai, kai atsirado graikiška abėcėlė, ja užrašyti išskirtiniai Antikos tekstai ir Naujasis testamentas?

Pasirodo, gali. Esminiai kalbos ir visuomenės ryšiai, mūsų įvairiai vertinami dabar, pavyzdžiui, kalbos norminimas, prasidėjo būtent senovės Graikijoje. Ir būtent norminant abėcėlę. Atėnai, pralaimėję karą Spartai, norėdami po skaudaus pralaimėjimo atgauti politinę galią, ėmėsi norminti graikų kalbos raštą. Vadinasi, jau Antikos istorija rodo, kad kalba visada su politine galia susijęs fenomenas.

Vėliau šią įžvalgą pagrindžia ir priežasčių, dėl kurių Florencijoje XV amžiuje įkuriama Accademia della crusca, analizė. Akademijos veikla senąją graikų kalbą padaro madingą Europoje.

Kodėl Florencijai reikėjo sugrąžinti senąją graikų kalbą į Europos kultūrą? Kas Europoje mokėjo graikišką abėcėlę, apie jos plitimą Lietuvoje, graikiškai rašytus laiškus kunigaikščiui Algirdui ir daug kitų įdomybių sužinosite pokalbyje su VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros dėstytoju, LRT laidos „Kalbos rytas“ vedėju dr. Tomu Rikliumi.