Persų raštijos tūkstantmetis

Kalbos klube plius pirmą kartą skamba kita nei lietuvių – persų kalba. Tęsdami pasaulio rašto sistemų apžvalgą priartėjome prie abėcėlių, kurių pagrindas yra arabiški rašmenys. Viena iš tokių abėcėlių yra persų.

Mūsų pašnekovas – aukščiausio lygio kalbotyros specialistas dr. Morteza Razmara, ilgametis Irano nacionalinės bibliotekos ir archyvų darbuotojas, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje. Jį atlydėjo Daina Adamkevičiūtė Adama, kompozitorė, muzikinio teatro režisierė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė. Daina ne tik vertėjavo, bet dalyvavo pokalbyje iš lietuviškos perspektyvos ir atskleidė, kiek (ne)žinome apie Rytų kultūras ir kalbas.

Atrodo, kokios tiesioginės sąsajos gali būti tarp Lietuvos ir persų kultūros? Pasirodo, yra. IX amžiaus viduryje Irane prasidėjus persų raštijos atgimimui, imta vartoti arabiška 28 ženklų abėcėlė, papildyta 4 raidėmis fonemoms p, č, ž, g žymėti, nes arabų kalboje tokių garsų nėra. Žinome, kad Lietuvos totoriai savo tekstus rašė taip pat arabiškais rašmenimis, bet rusėnų ir lenkų kalbomis. Vadinasi, jie taip pat turėjo spręsti p, č, ž, g problemas. Lietuvos totoriai pasinaudojo persų abėcėle. Štai ir sąsaja, apie kurią net nepagalvotume.

Apie tai ir kitus įdomius dalykus – pokalbyje.