Visa tiesa apie kuršininkų kalbą

Šis „Kalbos klubas plius“ skirtas Neringai – 2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinei. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su Mažosios Lietuvos tyrėja prof. dr. Dalia Kiseliūnaite kalbasi apie unikalius Neringos gyventojus kuršius, arba kuršininkus, ir jų kalbą.

Apie kuršius ir jų palikimą dabartinėse Lietuvos bei Latvijos teritorijose yra nemažai mokslinių ir ne visai mokslinių teorijų, interpretacijų ir pasakojimų. Vienas iš jų – spaudoje vis pasirodantis pranešimas, kad ką tik mirė paskutinis kuršis. Tas „paskutinis“ mirė dar sovietmečiu, po kiek laiko dar vienas XX a. pabaigoje, galiausiai vos prieš keletą metų, o kai kurie įsitikinę, kad paskutinis kuršis ar kuršė dar tebevaikšto Nidos ar Pervalkos pamariais. Taigi matome mokslinių ir ne visai mokslinių sąvokų painiojimą, nes etnonimą „kuršis“ kiekvienas supranta savaip. Savaip supranta ir iš jo išplaukiantį terminą „kuršių kalba“.

Bandome atpainioti terminologinę raizgalynę ir išsiaiškinti, kas vadinama kuršiais, o kas kuršininkais, kodėl patys etninės bendruomenės nariai save vadina įvairiai ir ką apie juos žinome. Kuo ypatinga jų kalba, kokia jos reikšmė visam kultūriniam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, koks jos likimas ir kodėl ji svarbi ne tik kalbotyrai, bet ir gretutinėms mokslo šakoms (etnografijai, istorijai, folkloristikai, gamtos mokslams). Kodėl privalome ne tik ją saugoti, bet ir verta jos pramokti dabartiniams Kuršių nerijos gyventojams ir kaip tai padaryti?