Mediateka

Kalbos klube tęsiami pokalbiai apie pokyčius, kuriuos patiria lietuvių kalba. Globalizacija, ryšiai, daugiakultūriškumas yra dominuojančios mūsų pasaulio trajektorijos. Nauji pavadinimai plūsta galingu srautu. Sąvokos nebeatspindi sociokultūrinių pokyčių. Kalbai reikia vis stipresnių raumenų, kad atlaikytų realybės spaudimą ir pokyčių rezultatus įvardintų tinkamai. Puikus kalbai kylančių iššūkių pavyzdys – svetingumo industrija. Apie tai profesorė Jolanta Zabarskaitė šnekasi su tinklaraštininku Mykolu Lepeška. 

Tęsiame pokalbius apie skaitmeninėje epochoje vykstančius giluminius kalbos pokyčius. Taip jau nutiko, kad linijinę, analoginę kalbos raišką, kai žodžiai (literatūroje, publicistikoje, per žinias ir t. t.) eina vieni paskui kitus ir jų junglumas kuria aukščiausią komunikacijos pakopą – prasmę, pakeitė skaitmeninis, trijų dimensijų kalbos raiškos būdas. Analoginėje epochoje prasmė nebuvo pagaminta iš anksto, dabar, kai jos raiška tapo skaitmeninė, virtualybėje nuolat atsiranda paruoštų kalbos pluoštų, kuriuos galime naudoti „copy-paste“ būdu. Jie jau turi per semantiką sugeneruotą prasmę. Gal todėl poetai pradeda jausti, kad juos „palieka kalba“? O kas lieka vietoj senosios analoginės kalbos?

Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį. Kodėl šios technologijos yra susijusios su ketvirtąja pramonės revoliucija ir kaip jos keičia žmogaus gyvenimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai, perkeldami natūralią žmogaus kalbą į šnekos technologijų terpę, ar galime tikėtis turėti lietuvišką Alexą ir kiek dabartiniai lietuvių kalbos ištekliai pritaikyti ateities kalbos raidai? Šie ir kiti „karšti“ klausimai – pokalbyje.

Kalbos klube prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pokalbio apie kalbos ateitį pakvietė netikėtą svečią. Tai Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius, buvęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Jis kalba susidomėjo per biofiziką dar studijuodamas tuomečiame Kauno medicinos institute. Daug vėliau, dirbdamas Europos Parlamente, inicijavo išsamios studijos „Language equality in the digital age“ sukūrimą – ji vėliau Europos Sąjungos kalbų politikoje suvaidino naujų veiklų katalizatoriaus vaidmenį.

„Kalbos klube“ tęsiame pokalbį apie neapykantos kalbą. Su advokatu, profesoriumi Viliumi Mačiulaičiu profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbėjo apie sąvokos „neapykantos kalba“ apibrėžimą, teismų praktiką, tarptautinę patirtį. Buvo paliesti ir klausimai, kodėl ir kiek reikėtų bendradarbiauti lingvistams ir teisininkams.

Kviečiame žiūrėti.

Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su „Kalbos klubo“ ekspertu doc. dr. Antanu Smetona kalbasi apie šių dienų aktualiją – neapykantos kalbą. Ar tai atskira kalbos rūšis, kaip, sakykime, kanceliarinė kalba? Jei taip, kaip galėtume ją apibrėžti leksikos, gramatikos, sintaksės požiūriu? Mokslinėje literatūroje neapykantos kalba lingvistiškai nagrinėjama pragmatikos požiūriu. Kodėl? 

Šis „Kalbos klubas plius“ skirtas Neringai – 2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinei. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su Mažosios Lietuvos tyrėja prof. dr. Dalia Kiseliūnaite kalbasi apie unikalius Neringos gyventojus kuršius, arba kuršininkus, ir jų kalbą.

Su dr. Kastyčiu Rudoku iš Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto „Kalbos klube“ kalbėsimės apie natūralios ir erdvinės kultūrinės kalbos sąsajas. Kartais sakoma, kad miestas yra tekstas. Ar tai metafora, o gal miesto prakalbinimo metodologija? Jei miestą galime atpažinti kaip tekstą, turbūt galime kalbėti apie miesto gramatiką, sintaksę, semantiką.

Tęsiame pokalbius su Vilniaus universiteto docente, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Galina Miškiniene apie totorių raštiją. Žinome, kad Lietuvos totoriai prarado savo kalbą, tačiau paliko didelį rašytinį palikimą lenkų ir rusėnų kalbomis arabiškais rašmenimis. Su žymiausia totorių rankraščių tyrinėtoja Lietuvoje kalbamės apie jų įvairovę, pagrindinius žanrus, apie tai, kodėl totoriams tokie svarbūs buvo kitabai.

Šįkart prof. Jolantos Zabarskaitės pašnekovė Kalbos klube – Rasa Aškinytė, rašytoja, filosofė, psichologė, vedanti terapinio rašymo užsiėmimus. Artėjant lietuvių kalbos brandos egzaminui, kuris sukelia daug aistrų, kalbame apie tai, kaip įveikti kalbos blokus, baimę, atpalaiduoti kūrybiškumą ir pasitelkti palankias mūzas. Pokalbis subalansuotas abiturientams, bet tiks ir visiems, kurie nori kurti paveikius tekstus.

„Kalbos klube +“ turime gerą progą atkreipti dėmesį į mūsų kaimynų karaimų kalbą, nes išleistas šviesaus atminimo Anos Špakovskos „Lietuvių–karaimų kalbų žodynas“. Apie močiutę, žodyną, karaimų kalbą, apie tai, kas svarbiausia karaimų kultūroje, prof. dr. Jolanta Zabarskaitė kalbasi su Anos Špakovskos anūke, aktore, karaimų bendruomenės nare Severina Špakovska. Jei įdomu sužinoti, kas labiausiai padeda išlaikyti karaimišką tapatybę, kaip vyksta karaimų kalbos stovyklos, ar žodynas yra tik žodžių sąvadas ir kokie tautos, kurios šaknys tiurkiškos, istoriškai susiklostę tapatybės bruožai atsispindi žodyne, šis pokalbis kaip tik jums. Tai pirmasis ciklo apie karaimų kalbą pašnekesys, prie jos „Kalbos klube +“ dar grįšime.

„Kalbos klubas“ sveikina visus su gražiausia pavasario švente. Linksmų šv. Velykų, tvirtų margučių! Šia proga prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su doc. dr. Antanu Smetona kalbėjosi apie žodžių „Velykos“, „gavėnia“, „verbos“ slaviškos kilmės priežastis. Nebuvo pamiršti ir lietuviški žodžiai „kiaušinis“, „margutis“, „pautas“. O Gavėną, aukštaitišką Užgavėnių personažą, kalbininkai surimavo su veganu. Buvo smagu. Paklausykite.

Frankofonijos dienai skirtame „Kalbos klube plius“ – pokalbis apie prancūzų kalbos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės byloje, lietuvišką poeziją, parašytą prancūziškai, ir asmenybę, kurios veikla ir kūryba jungia abi kalbas ir kultūras. Tai Oskaras Milašius – žmogus, kurio gerbėjai iki mūsų dienų buriasi į klubus visame pasaulyje. Prancūzų ir lietuvių kalbų santykis, regis, toks įvairus ir įdomus, kad vieno pokalbio neužtenka. Šįkart prof. Jolanta Zabarskaitė kalbasi su literatūros tyrinėtoja prof. Nijole Kašelioniene.

Lietuvių kalbos dienoms skirtame Kalbos klube profesorė Jolanta Zabarskaitė su filosofu, dramaturgu, vertėju dr. Kasparu Pociumi nutarė išsiaiškinti, kaip suprantama sąvoka kalbos prestižas.

Frankofonijos dienai paminėti skirtame „Kalbos klube plius“ prof. Jolanta Zabarskaitė kalbasi su istorike dr. Vilma Bukaite apie Oskaro Milašiaus ir prancūzų – diplomatijos kalbos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės byloje.