Ką rašė Lietuvos Statutas apie nusikaltimus ir bausmes? Kurie nusikaltimai dažniausiai fiksuojami bylose? Kokios buvo statistinės tendencijos? Koks buvo nusikaltimų smurto laipsnis? Kokios buvo smurtinių nusikaltimų erdvės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje? Kokia buvo smurto šeimoje specifika? Kas rūpinosi Vilniaus gyventojų saugumu, kokios policinės struktūros egzistavo ir kaip jos veikė? Kur ir kam buvo vykdomos bausmės Vilniuje, kokių jų pasitaikydavo, kuo skirdavosi šios bausmės kilmingiesiems ir neprivilegijuotiesiems? Ar galima buvo išsisukti iš įkalinimo ar mirties bausmės? Ar galima pajusti Apšvietos idėjų įtaką to meto teismo sistemoje? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – doc. Domininko Burbos paskaitoje.
Paskaitos autorius D. Burba yra istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentas. Jis gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir edukacinių renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.