Mediateka

Septintojoje Nacionalinės bibliotekos informacinėje laidoje matysite:

„Bibliotekos svečio“ rubrikoje kalbėsimės su Ukrainos karo veteranu, mūsų bibliotekos bičiuliu Oleksandru Tereščenko.

Gegužės mėnesį, kai švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kalbos klubo svečias – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas. Kalbėta apie tai, kokios strateginės transformacijos vyksta šiuolaikinėje bibliotekoje ir kaip jos susijusios su kalbos kontekstais visuomenėje. Bibliotekos savaiminė misija yra būti kalbos namais, nes joje kaupiami ir rašytiniai, ir skaitmeniniai kalbos ištekliai. Biblioteka saugo kalbos paveldą (rankraščius, senąją literatūrą, dokumentus) ir fiksuoja dabartinį kalbos būvį (be knygų, bibliotekoje kaupiami įvairūs skaitmeniniai ištekliai).

Ši knyga – dar vien pliauska į liepsnojantį diskusijų apie sovietmetį ir inteligentijos vaidmenį tuomet laužą. Ar iš tiesų sovietiniai inteligentai buvo be prošvaisčių konformizmo liūne įklimpę prisitaikėliai? Kas skatino ir kas stabdė inteligentų prisitaikymą? Kokias formas jis įgijo? Kaip su konformizmu buvo susijusios įvairios oponavimo sovietinei santvarkai formos?

Kalbos filosofas Johnas Langshaw Austinas savo knygoje „How To Do Things With Words“ atkreipė dėmesį į tai, kad kalba sukuria realius veiksmus ir jų pasekmes. Tai buvo pavadinta kalbos performatyvumu. Vėliau teoriją plėtojo filosofė Juditha Butler, kuri parodė, kaip kalba sukuria socialinius reiškinius, keičiančius realybę, pavyzdžiui, socialinė lytis yra kalbos performatyvumo rezultatas.

Tėvą Antaną Saulaitį būtų galima vadinti kunigu be sutanos: jis nepataikauja Bažnyčiai, nesmerkia tų, nuo kurių nusisuka kai kurie dvasininkai. Jis niekada nepameta savo tikėjimo kelio, net kai išbandymai, atrodo, ne žmogaus jėgoms. Tėvas Antanas žino, kokia sprangi pabėgėlio duona, kokia ta tikroji Amerika, kurioje doleriai ant medžių neauga. Kaip atrodo akistata su mirtimi, kai akimirksniu turi reaguoti ir išsigelbėti.

Lygiai prieš dvidešimt metų poetas, Nobelio premijos laureatas Seamus Heaney (1939-2013) apsilankė Lietuvoje: 2002 m. gegužės 21 d. Vilniaus rotušėje įvyko jo poezijos vakaras, kuriame buvo pristatyta tais pačiais metais išleista jo pirmoji poezijos knyga lietuvių kalba „Kasanti plunksna“ (iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Nuo 2002 m. gegužės 14-ąją minime Pilietinio pasipriešinimo dieną.

Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Romualdas Visokavičius, diplomatas bei bankininkas, vadovavęs Lietuvos bankui lito įvedimo laikotarpiu. Bibliotekos TV studijoje garbingą svečią kalbino Strateginio prognozavimo skyriaus vadovo pavaduotojas Ginas Dabašinskas. Romualdas Visokavičius susitiko su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir bibliotekos fondui padovanojo knygą „Lietuvos pinigų reforma“.

Pamoka skirta pradinių klasių moksleiviams. Lektorė padės vaikams suprasti, kokie pojūčiai kūne signalizuoja apie patiriamą įtampą, paaiškins, kodėl kūno drebėjimas mums yra naudingas, ir praves žaismingus pratimus, padėsiančius įtampą sumažinti. Pamoką veda integruotos kūno ir judesio terapijos edukatorė ir praktikė Aina Pakeltė (dip. IBMT).

Nuo 2005 m. vykstanti ir neseniai atsinaujinusi akcija „Metų knygos rinkimai“ baigėsi  – gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paaiškėjo, kokios knygos šiais metais skaitytojų išrinktos mylimiausiomis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino rekomendaciją „Dėl žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų“. Tai žodžių, rekomenduojamų vartoti bendrinėje lietuvių kalboje su hebrajiškomis ir jidiš transkripcijomis, sąvadas, apimantis dešimt temų: 1) tradicinio žydų gyvenimo ciklo etapai ir apeigos; 2) tradicinė žydų išvaizda ir religinė aplinka; 3) žydų virtuvės elementai; 4) sinagogos aplinka ir objektai; 5) žydų istorijos metmenys; 6) žydų tradicinis kalendorius, šventės ir jų atributai; 7) judaizmo pagrindai; 8) žydų religinės literatūros žanrai ir pagrindiniai kūriniai; 9) žydų religinis ir pasaulietinis švietimas; 10) žydų visuomeninės ir politinės organizacijos.

Patirtos traumos daro įtaką smegenų veiklai ir atsispindi vaikų elgesyje. Šioje pamokoje daugiau sužinosite apie smegenyse vykstančius pokyčius ir gausite praktinių patarimų, kurie padės vaikui pasijausti geriau. Lektorė supažindina su juntamo saugumo sąvoka, ryšio kūrimo, įgalinimo principais ir savireguliacijos įgūdžiais. Pabaigoje taip pat pateikia naudingų nuorodų, norintiems toliau gilintis į šią temą. Šią mokytojams skirtą paskaitą veda vaikų ir paauglių psichiatrė Monika Misevičė, kuri yra TBRI® (Pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos) praktikė, VU doktorantė.

Baltijos regionas dažnai ignoruojamas platesnėse Europos istorijose, o jo tarptautinę reikšmę užgožia pavienių Baltijos valstybių istorijos įvairiopas traktavimas. Šia knyga Andrejs Plakans pristato pirmąją trijų Baltijos tautų – estų, latvių ir lietuvių – istoriją ir parodo jų vietą Europoje.  

Gegužės 2 d. Nacionalinėje bibliotekoje darbą pradeda naujas Dokumentinio paveldo tyrimų departamento struktūrinis padalinys ‒ Valstybingumo centras. Pagrindinė jo misija ‒ skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo  istorinę raidą, gilintis į modernios Lietuvos valstybingumo procesus.  Numatomas platus veiklų spektras: mokslo tiriamoji, edukacinė veikla, aktualios informacijos sklaida visuomenei.

Kviečiame pasiklausyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio pokalbio su akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ prozos kategorijoje nominuotų knygų autoriais. Susitikime dalyvavo trys rašytojai – Sandra Bernotaitė, Rimantas Kmita ir Lina Simutytė. Renginį vedė literatūros kritikė, žurnalo „Literatūra ir menas“ kritikos skilties redaktorė dr. Virginija Cibarauskė.