Mediateka

Rubrikoje „Bibliotekos svečiai“ kviečiame žiūrėti pokalbį su Taivano nacionalinės centrinės bibliotekos generaline direktore dr. Shu-Hsien Tseng.

Šiandien pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas V. Landsbergis švenčia 90 metų jubiliejų. Kviečiame žiūrėti Valstybingumo centro darbuotojų dr. Andriaus Šumino ir Dovydo Matrosovo parengtą išsamų interviu su profesoriumi V. Landsbergiu.

Po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje daugiau kaip 40 tūkstančių baltarusių emigravo į Lietuvą, dauguma jų – į Vilnių. Paroda „За Свабоду“ (liet. „Už laisvę“) atskleidžia skvarbų Christinos Stohn žvilgsnį į žmones ir jų gyvenimo sąlygas, į kolektyvinę tapatybę. Portretai sukurti ne savuose, o laikino prieglobsčio interjeruose. Žiūrovai labai nesuklys nuspėję, kad už vieno ar kito veido slypi kankinimai, šantažas, nerimas dėl suimtų artimųjų. Bet portretai vis tiek taikūs, o jų fonas – Vilnius, žaizdas gydantis miestas. Jis tarsi namai, tik truputį kitokie. Nuotraukų užkulisiuose fotografė kelia daug klausimų, vienas jų: kaip žmogus nusprendžia, kur vyks – į Vilnių ar į Varšuvą? Atsakymas labai paprastas: iš Vilniaus sugrįši greičiausiai.

Fotografijų paroda „За Свабоду / Už laisvę / For Freedom“ bus eksponuojama iki lapkričio 27 d. Parodą rengia Goethe´s institutas bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Nuo 2022 m. spalio 1 d. atnaujinama jau daugelį metų bibliotekininkams puikiai žinoma ir teikiama tarpbibliotekinio abonemento paslauga – knygų dalinimosi paslauga tarp šalies bibliotekų. Taip bibliotekos bendradarbiauja viena su kita – skaitytojui ieškant, skolina dokumentus viena kitos vartotojams. Nuo šiol skaitytojams gauti reikalingą knygą bus dar lengviau, nes jos siuntimas visuomenei nieko nekainuos. Neradus reikiamo dokumento savo bibliotekoje, tereikia skaitytojui kreiptis į bibliotekininką ir jis padės surasti norimą knygą bei parsiųs ją iš bet kurios Lietuvos viešosios bibliotekos.

1922 m. spalio 1-osios rytą Lietuva pasitiko su nauja, tvirta valiuta. Į kasdienį šalies gyvenimą ir lietuvių pinigines įsiliejo nacionalinė valiuta – litai ir centai. Iki tol mūsų šalies finansų sektoriuje viešpatavo tikrų tikriausias chaosas – cirkuliavo rubliai, popierinės kapeikos, Dūmos pinigai, kerenkos, ostrubliai, ostmarkės, Klaipėdos, Bermonto, Lenkijos markės, Latvijos kapeikos ir rubliai... Be galo painus, bet kartu ir smalsumą žadinantis lito priešaušris atskleidžiamas parodoje „Lygus auksui. Lito šimtmetį minint“. Parodos rengėjas ir kuratorius – Vytautas Smilgevičius. Parodą Retų knygų ir rankraščių skaitykloje kviečiame aplankyti iki spalio 8 dienos.

Nacionalinė biblioteka kviečia iš arčiau susipažinti su bibliotekos leidžiamomis knygomis. Pažintį pradedame nuo Bebos Epštein „Autobiografijos“. Tai dvylikametės vilnietės Bebos Epštein ranka mokykliniame sąsiuvinyje užfiksuotas pasakojimas apie save ir savo aplinką. Autobiografija, iliustruota pačios Bebos ir jos šeimos narių nuotraukomis, prieš kelerius metus buvo atrasta Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje. Tai unikalus dokumentas. Mergaitė, prabilusi apie savo kasdienybę, mokslus, apmąstymus ir jausmus, įsileidžia skaitytojus į mažai dokumentuotą tarpukario žydų vaiko tikrovę. Apie rankraščio atradimą bibliotekos dokumentų kloduose, mintis išleisti knygą, darbą su vertimu ir kitas smalsumą žadinančias detales pirmojoje „Knygynėlio“ laidoje išsamiai pasakoja sudarytoja Lara Lempertienė ir vertėja iš jidiš kalbos Miglė Anušauskaitė.

#knygynėlis

Poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos 85–ojo gimtadienio proga Nacionalinėje bibliotekoje atverta nauja paroda „Tomo Venclovos ženklas“, kurios lankytojus į T. Venclovos asmenybę ir darbus kviesime pažvelgti naujai – kaip į Lietuvos kultūros ženklą, kurio interpretacija atskleidžia ištisą permainingą kultūrinę epochą.

#kadaužsuksi

Rugsėjo 6-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, skirta teatro režisieriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Jurašo gyvenimui ir kūrybai.

Ukrainietis Oleksandras 2014 m. savo noru išėjo į frontą. Ginant Donecko oro uostą, per apšaudymą į patalpą, kurioje buvo Ukrainos kariškiai, pataikė granata. Oleksandras ją pagriebė ir norėjo išmesti, bet... nesuspėjo. Granata sprogo jo rankose. Šiuo poelgiu Tereščenka išgelbėjo savo bendražygių gyvybes, bet buvo sunkiai sužeistas.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją (sudarė Preambulė, 15 skyrių ir 108 straipsniai).

Rytų ir Vidurio Europos transformacijos gylis ir intensyvumas XX amžiaus devintajame ir paskutiniajame dešimtmetyje nustebino daugumą diplomatų ir politikos apžvalgininkų. Nereikia nė sakyti, kad Europos politika dabar atrodo visiškai kitaip nei Šaltojo karo metais.

Karaimų kalba kalbama tik Lietuvoje. 2022 metai yra paskelbti Lietuvos karaimų metais. Tai gera proga atnaujinti savo žinias apie karaimų kalbą, kultūrą, jos vietą ir reikšmę Lietuvoje.

1972-1989 m. drąsūs dvasiškiai, vienuolės ir talkininkai leido „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ (LKBK) – leidinį, siekusį pasauliui pademonstruoti sovietų valdžios antibažnytinę politiką, tikinčiųjų ir žmogaus teisių pažeidimus bei neblėstantį (tikinčiųjų) pasiryžimą kovoti už savo įsitikinimus.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, primenanti mums 1941 m. Sovietų Sąjungos pradėtas masines Lietuvos gyventojų deportacijas į atokias ir gamtiškai atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas.

Trečiojoje  šiemet „Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė kalba  apie biblioterapiją vaikams: kaip knygos, skaitymas ir pasitelkiamos modernios technologijos gali jiems padėti tvarkytis su gyvenimo iššūkiais.