Mediateka

Kalbos klubas stengiasi griauti stereotipus, kurie yra stipriai įsišakniję kalbos diskurse. Priminsime, kad svarbiausias Kalbos klubo tikslas yra keisti požiūrį į kalbą kaip tik komunikacijos įrankį, mąstyti plačiau ir suvokti kalbos fenomeno daugialypumą bei veikimo įvairovę.

Vasario 21-oji – tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga Jungtinės Tautos kviečia atkreipti dėmesį į pasaulio kalbų ir kultūrų įvairovę bei skatinti daugiakalbystę. Daugiau nei milijonui lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių gyvenant už Lietuvos ribų, Lietuvai itin aktuali diskusija apie gimtosios kalbos ir daugiakalbystės reikšmę.

Nuo 1918 m. vasario 16 d. minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Anuomet Lietuvos žmonių svajonė ir valstybės vizija buvo Nepriklausomybė. Šį tautos siekį ir kryptį įkūnijo Vasario 16-osios aktas, tapęs savotišku to meto Lietuvos ateities vizijos dokumentu. O apie kokią ateities Lietuvą svajojame dabar?

Kaip naudotis Jungtinių Amerikos Valstijų archyvais? Kas juose saugoma? Kaip geriausia prie jų prieiti?

Kalbos klubas plius tęsia pasaulio rašto sistemų istoriją. Apie slavų rašmenis – kiriliką ir glagoliką – kalbėjomės su Lietuvių kalbos instituto mokslininke, senosios slavų ir sentikių raštijos tyrėja daktare Nadežda Morozova. Lietuvos kultūros istorijoje kiriliniai rankraščiai yra svarbūs Lietuvos istorijos šaltiniai. Nacionalinėje bibliotekoje yra saugoma XIV a. pab. – XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija, kuri yra įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.

Kaip pavadinti naują, į mūsų gyvenimą neseniai atėjusią sąvoką?

Šiemet minime 33-iąsias 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje metines, kai mūsų šalies gyventojai, drąsiai ir ryžtingai gindami savo laisvę, pasipriešino brutaliai sovietų agresijai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į Česlovo Juršėno atsiminimų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymą, kuris vyks sausio 16 d. 17 val. Renginių erdvėje.

Su Juliumi Bogomolovu, Kalifornijos universiteto San Diege biomedicinos daktaru, Kalbos klube kalbėjomės apie baltymų lingvistiką.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje veikia paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“. 700 metų gimtadienį švenčianti sostinė įkvėpė grįžti bent šimtmetį atgal ir žvilgtelėti į daugiabriaunę to meto knygynų veiklą, atskleisti šių įstaigų – savitų organizmų su savo interesais, klientūra – atmosferą, atkreipti dėmesį į leidybos tendencijas ir galimybes.

Gruodžio 20 d. (trečiadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje organizuojama tradicinė įžvalgų konferencija-forumas „2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius yra vienas iš tų, kurie Lietuvoje geriausiai pasakoja istorijas.

Kviečiame žiūrėti Valstybingumo centro darbuotojų dr. Andriaus Šumino ir Dovydo Matrosovo parengtą išsamų pokalbį su žinomu politiku, buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu.

Jei nori suprasti šį pasaulį – žiūrėk į senovės graikus. Ką apie dabartį gali pasakyti tolimi amžiai prieš Kristų, laikai, kai atsirado graikiška abėcėlė, ja užrašyti išskirtiniai Antikos tekstai ir Naujasis testamentas?

Naujajame sezone „Kalbos klubas plius“ tęsia temą apie pasaulio raštų sistemas. Hebrajų rašto poveikis Vakarų kultūrai neįkainojamas – šis raštas paliko pirmuosius biblinius tekstus.