Mediateka

Kalbos klube plius pirmą kartą skamba kita nei lietuvių – persų kalba. Tęsdami pasaulio rašto sistemų apžvalgą priartėjome prie abėcėlių, kurių pagrindas yra arabiški rašmenys. Viena iš tokių abėcėlių yra persų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) šiais metais išleido tarptautinį pripažinimą pelniusio britų istoriko ir rašytojo Orlando Figeso knygą „Natašos šokis“ (Natasha’s Dance: A Cultural History of Russia, 2002).

Devynioliktąjį kartą vykstanti akcija „Metų knygos rinkimai“ artėja prie kulminacijos – gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paaiškės, kokios knygos šiais metais skaitytojų išrinktos pačiomis geriausiomis.

Kalbos klube, kurį skyrėme Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, kalbėjomės apie eurolektą. Tai reiškinys, kurį sunku apibrėžti vienpusiškai.

Lietuvos kelias į Europos Sąjungą buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Nors mirties bausmės panaikinimas ir nebuvo tiesioginė narystės Europos Sąjungoje sąlyga, tačiau įstojimas į Europos Tarybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pasirašymas demonstravo Lietuvos ryžtą „grįžti į Europą“. 1993 m. Lietuvai prisijungus prie Europos Tarybos taip pat buvo įsipareigota ratifikuoti ir konvencijos 6-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo.

2024 m. gegužės 1 d. žymi svarbų etapą Lietuvai – dvidešimtmetį nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Ši sukaktis – gera proga apmąstyti, kaip ES narystė per du dešimtmečius paveikė mūsų šalies raidą, koks buvo Lietuvos kelias nuo 2003 m. referendumo ir įstojimo 2004 m. į ES iki šių dienų?

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginio metu Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys apdovanos geriausius metų bibliotekininkus (Geriausias metų bibliotekininkas, Geriausias metų bibliotekos vadovas ir Geriausias metų jaunasis bibliotekininkas).

Vienoje garsiausių pasaulyje mokslo leidyklų Elsevier dirbtinio intelekto srityje dirbančiu ir Amsterdamo universitete studijuojančiu Ronu Kremeriu kalbamės apie kalbos vaidmenį naujose technologijose. Ronas studijuoja natūralios kalbos apdorojimą DI srityje. Kas lemia, kad DI yra daugiakalbis? Ar jis geba atspindėti unikalų konkrečios kalbos pasaulėvaizdį? Kiek DI yra pajėgus išsamiai parodyti nacionalinę kultūrą?

Kalbos klubas plius tradiciškai mini Frankofoniją Lietuvoje. Klube svečiavosi prancūzų literatūros vertėjas, filosofas, poliglotas Vincentas Klipčius.

Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista V. Švobos knyga „Vyšnia džiazo sode“ – tai ekspresyvus pasakojimas apie žymų džiazo muzikantą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą profesorių Petrą Vyšniauską.

Kovo 15-oji Lietuvos valstybės atmintinių datų kalendoriuje – Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalyvauja įgyvendinant šiai datai skirtą programą, kurią globoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Apie žmones, Lietuvoje nacių okupacijos ir žydų genocido metais rizikavusius savo ir savo artimųjų gyvybėmis ir gelbėjusius žydus, jau parašyta knygų, nufilmuota dokumentinių pasakojimų, jiems skiriamos parodos ir muziejų ekspozicijos. Vien tik Izraelio memorialinio instituto „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuolio titulą gavo virš 920 Lietuvos piliečių, o iš tikrųjų gelbėtojų buvo kur kas daugiau.

Šiuo metu Lietuvoje literatūros procesas yra labai intensyvus: daugybė asmenų aktyviai reiškiasi socialiniuose tinklapiuose, kurie teikia daug saviraiškos galimybių bei rašymo praktikos, o įgiję rašymo įgūdžių ima veržtis į spaudą, taip pat ima leisti knygas. Knygų ir autorių šiuo metu Lietuvoje yra labai daug, procesą sunku sekti, jis tiesiog neaprėpiamas.

Jeigu Jūsų paprašytų apibrėžti bendrinę kalbą – ar pavyktų tą padaryti?

Kokios žinios vyravo atkuriant Lietuvos valstybę 1990 metais? Kaip šalies ir užsienio žurnalistai gelbėjo skleidžiant Kovo 11-osios Lietuvai svarbias žinias? Kaip atsirasdavo ir kokiais būdais šalyje sklisdavo informacija apie svarbius įvykius?